Antradienį Seimo salėje turėjo būti svarstomas Darbo kodeksas, kuris įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Visgi, valstiečių iniciatyva, svarstymas buvo nukeltas.
Valstiečiai: puikiau ir sugalvoti negalima
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ironizavo, kad Darbo kodekso svarstymas nusikelia net dvi dienas. Žurnalistams jis taip pat teigė, kad puikiau ir sugalvoti negalima.
„Mūsų principinis dalykas buvo toks, kad nuostatas derinsime su Trišale taryba. Ir tai, kad mes vienai dienai perkėlėme ir paprašėme, kad būtų peržiūrėta tai, ką pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir toms pataisoms pritarta Trišalėje taryboje. Manau, kad puikiau ir sugalvoti negalima. Jie pažadėjo, kad per vieną dieną jie tas pataisas peržiūrės“, - motyvus aiškino Seimo pirmininkus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat tikino, kad tai tėra kelių dienų klausimas. „Atidedame tik kelioms dienoms. Juk mūsų yra pažadas, kad bus Seime balsuojama tik už tai, kas Trišalėje taryboje pritarta. Ir yra siūlymai, kuriems pritarta socialinių reikalų komitetas. Mes tuos siūlymus ir pateikėme tarybai skubos tvarka apsvarstyti. Tiems, kuriems bus pritarta, už tuos ir balsuosime. Tas atidėjimas tėra kelių dienų klausimas“, - sakė R.Karbauskis.
„Mes savo įsipareigojimų neatsisakome. Seimas turėtų gerbti Trišalės tarybos sprendimus ir tą galią perduoti jiems. Ir mes bandome tai padaryti“, - sako R.Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Darbo kodekso svarstymas gali būti įtrauktas dar į ketvirtadienio darbotvarkę. Tačiau kol kas tai nėra padaryta.
Opozicija: jie žaidžia su ugnimi
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kad valdantieji bando pabėgti nuo atsakomybės.
„Yra visiškai nenormalu, kad jis vėl yra atidėtas. Tikrai atsakomybė yra nusimetinėjama, vengiama atsakomybės ir ieškoma, kas galėtų būti atsakingi, netgi pažeidžiant procedūras“, - tikina konservatorius.
Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderis Eugenijus Gentvilas tikina, kad tokie poelgiai apie valdančiuosius nieko gero neliudija.
„Valstiečiai taip prisidirbs interpeliacijų. Jie šitaip atidėjo Darbo kodeksą, nieko su juo nepadarę žaidžia toliau. Tai manau, kad jie žaidžia su ugnimi. Čia nieko gero neliudija apie juos. O interpeliacijos visiems, kurie atsakingi už daugelį dalykų. Pavyzdžiui ir už tai, kad atsisakė ekspertų išvados Seimo valdyba dėl miškų urėdijų. Nusispjovė ant opozicijos, ant visų. Jie spjaudosi, taškosi. Ir mes ieškosime priemonių kaip atsakyti į tai“, - tikina liberalas.
Socialdemokratas: mes siunčiame neigiamą žinutę
Naujasis Darbo kodeksas ir jo priėmimas buvo itin glaudžiai siejamas su socialdemokratu ir buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Jis tikina, kad Darbo kodekso svarstymo atidėjimas siunčia prastą žinutę investuotojams ir parodo, kad mūsų šalys sustojusi vienoje vietoje.
„Jūs mano nuomonę dėl Darbo kodekso žinote. Vakar išgirdo Europos Komisijos nuomonę. Džiaugiuosi, kad pagaliau gal ir Lietuvoje bus pradėta teikti visuomenei teigiamą informaciją, kodėl DK yra labai reikalingas ir svarbus. Šito klausimo atidėjimas reiškia, kad mes siunčiame neigiamą informaciją investuotojams. Tieks Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat mes pasisakome, kad darbo rinka būtų nekonkurencinga. Ir nuo Vokietijos mes atsiliekame maždaug 12 metų, nuo Danijos – 7 metais, kai kalbame apie darbo rinkos patrauklumą, lengvesnį įsidarbinimą, darbo užmokesčio kėlimą. Mes su Darbo kodeksu stagnuojame“, - tikina socialdemokratas.
Socialdemokratų paramos tikėtis neturėtų?
MRU docentas Saulius Spurga tikina, kad valstiečių noras pildyti pažadus yra sveikintinas, tačiau akivaizdu, kad valstiečiai jaučia ryškų spaudimą, tad jų atsitraukimas politologui nėra netikėtas.
„Gal ir nieko blogo yra pati idėja, kai 9 kartus pamatuoja, o tik 10 kerpa. Frakcijos vadovybė pasiuntė atgal į Trišalę tarybą nuostatas, kad būtų susitarta dar dėl kelių klausimų, kurie buvo svarstyti socialdemokrato A.Syso vadovaujamame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Nes Vyriausybė ir valstiečiai yra pareiškę, kad priims kodeksą tokį, koks jis buvo originalus. Pridedant klausimus, kurie buvo Trišalėje taryboje susitarti.
Tai padėtis atrodo dvejopai. Iš vienos pusės, aišku, kad socialdemokratų pritarimo valstiečiai tikėtis negali. Bent jau didžiosios dalies, tai rodo ir komiteto naujos pataisos. Iš kitos pusės tai jie jaučia spaudimą. Bet Europos komisija pasakė, kad principai yra teisingi šios reformos. Be to jau yra suplanuotas biudžeto didesnis deficitas, jam jau yra pritarta. Kaip ten bebūtų, tai yra mėginimas pasiekti tam tikrą kompromisą. Bet to manevro laisvės didelės valstiečiai kaip ir neturi. Nes jeigu jie atsitrauks, tai būtų problemų ir su biudžetu ir su jų prestižu. Kiltų klausimų ir dėl to, ką veikia Vyriausybė iš viso. O tas atidėliojimas tai nestebina“, - tikina politologas.
Vyriausybė nuo reformų traukia rankas
Politologas S.Spurga teigiamai vertina Trišalės tarybos atsiradimą ir sprendimų priėmimo perkėlimą jiems. Tačiau jam klausimų kelia faktas, kad tai nėra pirmas atvejis, kai valdantieji išmeta idėjas, kurios nėra iki galo suderintos.
„Pasigendame tam tikro aktyvesnio įsitraukimo į sprendimų priėmimą. Ir tai yra bėda ir su kitomis reformomis. Kad ir dėl universitetų tinklo optimizavimo. Irgi valstiečiai parengė dokumentą, bet jis nėra suderintas ne tik su universitetų bendruomenėmis, bet ir su politinėmis partijomis. Išmetamos tam tikros idėjos, net sunku pasakyti, jos geros, ar blogos. Tiesiog nėra pakankamai argumentų paremti toms idėjoms. Visuomenė dabar yra jau reiklesnė, jie nebetiki tais teiginiais. Ir čia reikėtų rimčiau įtraukti visas grupes ir pravesti kur kas efektyvesnes derybas“, - problemą įžvelgia pašnekovas.
„Aš pritarčiau vyraujančiai nuomonei, kad tos reformos yra kaip ir neparuoštos, jie kaip ir traukiasi, tada sako, kad pozicijos nekeis, bet kitą dieną pakeičia“, - tv3.lt naujienų portalui sako pašnekovas.
Susidarė tokia problema, kuri nedėkinga valstiečiams, dėl ko jie patys yra kalti. Jie turėjo keistų idėjų, kaip profesionalų Vyriausybė, turėjo rėksmingų idėjų nuo kurių jau atsitraukė. Bet iš kitos pusės jie jau iš pat pradžių buvo kitoje barikadų pusėje, nei kad visi nuomonės formuotojai. Ir dabar tos klaidos atsiliepia jiems dvigubai skaudžiau. Nes juos ypatingai skaudžiai plaka. Ir tas blaškymasis tikrai neprideda pasitikėjimo. Pažiūrėsime, kur sustos tie reitingai. Mano nuomone, tai jie buvo nepelnytai aukšti. Juk nieko nebuvo jie nuveikę, tik reitingus turėjo. Tai dabar jie natūraliai smunka, bet pažiūrėsime, kur jie nusistovės“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja politologas Saulius Spurga.
Šuolis žemyn
„Valstiečių žaliųjų“ reitingas smunka jau penktą mėnesį iš eilės, sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Gegužę atlikta apklausa parodė, kad už šią partiją ketina balsuoti 17,2 proc. rinkėjų - keturiais procentiniais punktais mažiau nei balandį.
Antroje vietoje įsitvirtinę opoziciniai Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai su 13,4 proc. parama. Trečioje vietoje - mažesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai, turintys 9 proc. palaikymą. Ketvirtas - opozicinis Liberalų sąjūdis, jį remia 4,5 proc. apklaustųjų.
Rinkėjų populiarumą praranda ir „valstiečių“ vedliai. Palankiai vertinančių partijos pirmininką Ramūną Karbauskį sumažėjo nuo 39,3 proc. iki 31,7 proc., premjerą Saulių Skvernelį - nuo 69,8 proc. iki 63,2 proc.
Stebėtojų teigimu, politikų populiarumui įtakos gali daryti politikų pozicijos dėl naujojo Darbo kodekso, alkoholio ribojimo ir mokesčių lengvatos centralizuotai tiekiamam šildymui.
