„Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas laikėsi pozicijos, jog iš esmės turi būti pritarta nuostatoms, kurios buvo priimtos Trišalėje taryboje. Matysime, kaip klostysis situacija“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Eglė Radišauskienė.
Ji teigė tikinti, kad Seimui pavyks priimti Darbo kodeksą ir jis įsigalios liepos 1 dieną.
„Kai įsigalios Darbo kodeksas, atliksime stebėseną ir žiūrėsime, kas veikia ir neveikia. Diskutuosime nuolat. Darbo kodeksas yra gyvas organizmas ir jis yra keičiamas nuolatos“, - teigė E.Radišauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sako, kad yra labai svarbios nuostatos dėl atleidimo iš darbo.
„Kokia buvo didžiausia našta – tai įspėjimo terminai, jie yra sutrumpinami. Tam tikros grupės, kurios yra labiausiai pažeidžiamos, jos yra apsaugotos, prailginant įspėjimo terminą. Ir išeitinės išmokos truputėlį palengvina. Nes vieną garantuos darbdavys, kitą – valstybė“, - sakė E.Radišauskienė.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad darbdaviams palengvėtų atleidimo kompensacijų išmokų tvarka.
„Naujas Darbo kodeksas numato, kad darbdavys išmoka du vidutinius VDU nepriklausomai nuo jo stažo, todėl, jeigu jis galvoja mažinti etatus, tai jam neapsimoka išmokėti 5-6 VDU, jis sulauks to momento, kai įsigalios naujas kodeksas ir išmokės tik 2 darbo užmokesčius, o paskui įsijungs garantinis fondas, kuris išmokės likusią dalį“, - sako A.Černiauskas. Todėl pradiniu laikotarpiu, anot atstovo, gali būti daugiau.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sako abejojantis, kad darbdaviai laukia liepos 1 dienos ir nuo tada ims masiškai atleisti žmones. „Jeigu ir nebūtų, vis tiek už fondą laiduoja valstybė, ji sumokėtų, jeigu reikėtų“, - sako politikas.
Lietuva Europos Komisijos (EK) prašo naują socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Sausio mėnesį EK preliminariai pareiškė, kad pritaikius išimtį dėl socialinio modelio, Lietuva iš esmės atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Galutinai socialinio modelio atitikimą Stabilumo ir augimo pakto išlygoms, Komisija turėtų įvertinti pavasarį, kai bus vertinama Lietuvos 2017-ųjų stabilumo programa. E.Radišauskienė tvirtino, jog vis dar tikimasi, kad EK nepakeis savo nuomonės dėl išlygos.
„Mes tikimės, kad išlyga galios. Finansų ministerija turėjo diskusijas su pačia Europos Komisija ir bandome išlaikyti tą išimtį“, - sakė viceministrė.
Antradienį Seimas ketina svarstyti Trišalėje taryboje šiemet pataisytą naująjį Darbo kodeksą. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai Seime jis bus atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.
Kol vyko darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų derybos, kurios baigėsi kovo viduryje, premjeras Saulius Skvernelis viešai ne kartą tvirtino, kad Seime bus priimtas toks Darbo kodeksas, koks buvo sutartas Trišalėje taryboje, o visi kiti pakeitimai bus palikti ateities diskusijoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės pradžioje teigė, jog jeigu Seime bus priimtas Trišalėje taryboje sutartas ir nuo liepos turintis įsigalioti naujasis Darbo kodekso, jis iš karto turės būti papildytas, nes dabar darbuotojų teisės yra ginamos per silpnai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau yra apsvarstęs ir pritaręs visiems Trišalės tarybos sprendimams dėl naujojo Darko kodekso. Tačiau komitetas taip pat pritarė kai kurioms nuostatoms, dėl kurių Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai Trišalėje taryboje nesusitarė.
Parlamentarai vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones, griežčiau reglamentuoti nekonkuravimo susitarimus ir finansines sankcijas darbdaviams, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais. Komitetas siūlo kodekse numatyti, kad darbuotojams už sutrumpintą darbą kenksmingomis sąlygomis būtų mokama kaip už visą darbo laiką, tačiau tam priešinasi darbdaviai.
