Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne. Todėl pasakyti, kiek iš šių žmonių sulauks didesnių atlyginimų, neįmanoma. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigia, kad yra numatyti tam tikri kriterijai, kurie apibrėžia, kas yra kvalifikuotas darbuotojas. Vis dėl to galutinis sprendimas bus darbdavio.
Kas gali tikėtis didesnės algos
Paklausta, kas gaus didesnes algas, viceministrė paaiškino, jog tai priklausys nuo žmogaus išsilavinimo ir įgūdžių, kurių reikalauja darbas. „Profesijų klasifikatoriuje yra įvardinta, kokias užduotis atlieka nekvalifikuoti darbuotojai. Tai yra namų, virtuvių valymas, viešbučių ir pastatų priežiūra, pagalba virtuvėje, šiukšlių rinkimas, kiti pagalbiniai darbai. Tuo metu kvalifikuoti darbuotojai yra baigę tam tikrus kursus, kolegijas, aukštąsias mokyklas. Jų darbas reikalauja papildomų žinių, įgūdžių. Pavyzdžiui, statybininkas yra kvalifikuotas darbuotojas, o pagalbinis darbininkas – nekvalifikuotas. Labai daug žmonių, dirbančių kvalifikuotą darbą ir gaunančių minimalią algą, dirba paslaugų sferoje. Pavyzdžiui, padavėjai, pardavėjai. Jei jie dirba su kasos aparatu, skaičiuoja pinigus, to vadinti nekvalifikuotu darbu nebegalima. Tai reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Todėl šie darbuotojai gali tikėtis, kad nuo liepos gaus nebe minimalų užmokestį, jei tokį gauna dabar“, – sako E. Radišauskienė.
Vis dėl to, anot viceministrės, minėti kriterijai yra tik bendrojo pobūdžio. Kaip juos taikyti, ir kaip traktuoti savo darbuotoją, turės nuspręsti pats darbdavys. „Tačiau kiekvienas žmogus, kuris ateina dirbti į tą darbo vietą, turi galimybę pats įvertinti, ar jis yra kvalifikuotas, ar jam reikia papildomų žinių, ar jis gavo kažkokius mokymus. Jei jis nesutinka su darbdaviu dėl savo kvalifikacijos, gali kilti individualus ginčas, kuris nueis į Darbo ginčų komisiją, kuri ir nustatys, koks tas darbas yra – kvalifikuotas ar ne. Be to, pas mus darbo įstatymų priežiūrą įgyvendina Valstybinė darbo inspekcija, bet kada galima pasikonsultuoti ir su jais“, – aiškina E. Radišauskienė.
Kiek kils atlyginimai taip pat nuspręs darbdavys
Darbo kodekse numatoma tik prievolė kvalifikuotiems darbuotojams mokėti daugiau, nei minimali alga. Tačiau neužsimenama, kiek yra tas „daugiau“. E. Radišauskienė pripažįsta, kad algos gali pakilti ir simboliškai – kelis ar keliolika eurų. „Gali kelis eurus, gali ir tūkstantį. Pasakyti, kiek darbdavys nuspręs didinti algą, neįmanoma. Tai priklauso nuo jo ir darbuotojo susitarimo. Pirmiausia, kad darbdavys pakeltų darbo užmokestį, jis turi turėti iš ko jį kelti. Bet manau, kad sąžiningas privatininkas tikrai ras ir primokės žmogui, jei jis dirba kvalifikuotą darbą ir tegauna minimumą. “, – sako viceministrė.
Ministerija tikisi, kad pakeitimai padės sureguliuoti darbo užmokesčio sistemą Lietuvoje. „Mes visiškai nereguliuojame savo darbo užmokesčio. Iš esmės dėl to pas mus yra labai didelis atotrūkis tarp minimalaus ir maksimalaus užmokesčio. Manau, kad dabar yra daromi pirmieji žingsniai link skaidraus apmokėjimo ir darbo užmokesčio padidėjimo žmonėms, kurie turi kvalifikaciją“, – sako E. Radišauskienė.
