Po ketvirtadienį vykusio Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdžio politikams ir visuomenei buvo bandyta pristatyti itin svarbų dokumentą – atnaujintą rajono plėtros strategijos planą. Biržiečiai, stebėję rajono plėtros strategijos plano pristatymą, turėjo klausimų bei pastabų ne tik šio plano rengėjams, bet ir Biržų valdžiai.
Biržų rajono plėtros iki 2015 m. strateginis planas atnaujintas, įgyvendinant Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą.
Minėto plėtros strateginio plano (PSP) pristatymas Biržų pilies salėje virto liudijimu, kad savivaldybėje vyrauja ne itin kompetentingų asmenų vykdoma, į jokių planų rėmus netelpanti ir nekontroliuojama veikla.
Panašią išvadą suformavo projektą rengusi UAB „Lyderių laikas“. Deja, šio projekto deramai nesugebėjo pristatyti nei jį rengusi firma, nei pastarajai duomenis teikusio savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja.
Planavimas be sistemos, be taisyklių ir be kontrolės
Pagrindinis PSP projekto tikslas – užtikrinti darnų Biržų rajono plėtros planavimą, gerinant savivaldybės veiklos valdymą ir tobulinant viešąjį administravimą.
Šiuo metu buvo vadovaujamasi 2004 m. parengtu Biržų rajono plėtros planu iki 2015 m.
Per minėtą laikotarpį pasikeitė tiek Biržų rajono, tiek visos Lietuvos vidaus ir išorės aplinkos situacija, todėl planą buvo būtina iš esmės peržiūrėti.
Kodėl Biržų rajone sprendimai priimami ir darbai atliekami stichiškai, iš dalies atsako atnaujinto projekto rengėjų atlikta situacijos rajone analizė.
Specialistai pateikė išvadą, kad Biržų rajono savivaldybėje neparengtas strateginio planavimo tvarkos aprašas, todėl šiuo metu veikiantis strateginis planavimas yra netolygus, nereglamentuotas, neaiškus ir nesistemingas. Strateginio planavimo metodikos ir taisyklių nebuvimas negali užtikrinti aiškaus planavimo proceso, jo valdymo, kontrolės ir stebėsenos sistemos, atsakingų skyrių bei asmenų, nustatytų terminų laikymosi.
Strateginio plano rengimo ir koregavimo organizavimo funkcijos savivaldybės administracijoje yra priskirtos Ekonomikos ir investicijų skyriui, tačiau nenustatyta vidinė tvarka, reguliuojanti planavimo terminus ir vykdymo kontrolę.
PSP stebėsenos sistema ir įgyvendinimo priežiūros procedūrų sistema savivaldybėje šiuo metu neveikia, nors yra aiškios procedūros ir atsakingi asmenys.
Kadangi stebėsena nevykdoma, daroma išvada, kad PSP stebėsenos ir priežiūros sistema Biržų rajono savivaldybėje yra nekontroliuojama.
Pasak projekto rengėjų, galima daryti prielaidas, kad PSP įgyvendinimo priežiūra nevykdoma dėl kelių priežasčių. Tarp jų - dideli administracijos darbuotojų, atsakingų už PSP įgyvendinimą ir stebėseną, darbo krūviai; trūksta strateginio planavimo; pasigendama savivaldybės administracijos bei savivaldybės tarybos darbų ir rezultatų kontrolės.
Pristatymas – kaip parodija
Kad savivaldybėje nėra strateginio planavimo specialistų, o dabartinės sudėties Ekonomikos ir investicijų skyrius nepajėgus tokią funkciją atlikti, ne sykį skambėjo viešai.
Seniai žinoma, kad trūksta savivaldybės skyrių veiklos koordinavimo bei atsakomybių paskirstymo, o tai labai aiškiai buvo įžvelgta PSP projekto pristatyme.
UAB „Lyderių laikas“ atstovų kalbėjimą nutraukė pristatymą stebėjęs Vytautas Linkevičius. Kadangi „Lyderių laiko“ neatsakingai parengtų kalbų beveik niekas iš renginio dalyvių nesiklausė, minėtas biržietis pirmasis išdrįso paprašyti nešvaistyti laiko ir kalbėti apie esmę. Tačiau kalbėti apie esminius dalykus „Lyderių laiko“ atstovams nesisekė.
Firmai, už projekto rengimą gavusiai apie 40 tūkst. Lt, bandė padėti Z. Marcinkevičiūtė, kurios vadovaujamas Ekonomikos ir investicijų skyrius teikė duomenis projekto rengėjams.
Vedėja Z. Marcinkevičiūtė ėmė kalbėti, kad politikai ir Biržų visuomenė turėtų teikti atsiliepimus apie planą ir atsakyti, ar, pavyzdžiui, mieste reikia automobilių stovėjimo aikštelės, ar vietoje estrados - parko su takeliais ir pan. Skyriaus vedėja kvietė diskutuoti, ar Biržams tikrai reikia laikinos nakvynės namų, maršruto Biržai – Ryga atgaivinimo, Likėnų kurorto atkūrimo ir miesto apvažiavimo (aplinkkelio).
Paminėjus aplinkkelį, trūko tarybos narių ir miestelėnų kantrybė. Pirmasis projekto rengėjams ir savivaldybės duomenų teikėjams priekaištais pratrūko tarybos narys Kęstutis Slavinskas. Anot politiko, kaip dar galima klausti žmonių ir tarybos narių nuomonės, ar Biržams reikia apvažiavimo, jei šis klausimas seniai žinomas kaip vienas aktualiausių ir skamba iš įvairių tribūnų. „Nuo pat Nepriklausomybės kalbame apie tą aplinkkelį. Ką savivaldybė ir jūs, vedėja, asmeniškai padarėte, kad iki šiol galime tik svajoti apie apvažiavimą?“ – į Z. Marcinkevičiūtę kreipėsi V. Linkevičius.
„Gaila, kad nėra Vietinio ūkio skyriaus vedėjo, nes šis klausimas ne mano kompetencijos, apie tai nežinau“, - atsakė plėtros strateginio plano koordinatorė, duomenų teikėja ir plano pristatymo pranešėja. „Tai jau seniai siūliau ir sakiau, kad reikia sujungti Vietinio ūkio, Ekonomikos ir investicijų bei Viešųjų pirkimų skyrius“, - pratrūko V. Linkevičius. Jo manymu, tuomet šie skyriai nors žinotų vieni apie kitų veiklą, kuri glaudžiai susijusi, ir nesikratytų atsakomybės. Aktyvaus miestelėno klausimas ir išgirstas atsakymas aiškiai parodė, kad strateginiai darbai savivaldybėje nekoordinuojami.
V. Linkevičius išreiškė nuomonę ir dėl eskaluojamo Likėnų kurorto statuso. „Pagal vienos partijos dūdelę jau turėsime centrą Kirdonyse, o pagal kitos - atgaivinsime Likėnus?“ – ironijos nestokojo biržiečio kalba. Jo manymu, tokiu finansiniu sunkmečiu kalbėti apie Likėnų kurorto atgaivinimą ir jo prilyginimą Druskininkams yra tuščias dalykas.
Biržietė Birutė Kvedaravičienė pasigedo Biržų senamiesčio plėtros strategijos ir ragino spręsti opų turgaus sklypų planavimo bei galimo užstatymo pagal jau seniai parengtą senamiesčio planą.
Minėta biržietė mano, kad būtina statyti per Apaščią tiltą, kuris gražiai pratęstų dviračių taką į kitą upės krantą. Tačiau tilto idėjai prieštaravo Algis Kiznis, kurio manymu, į kitą upės krantą tiltu keliaus tik vagys ir bomžai.
Elmaras Duderis teigė nesuprantantis, kodėl didžiulės lėšos numatytos stendams pasienyje įrengti, jei pakaktų informacinių lentų įvažiuojant į rajoną. Be to, reikėtų intensyvinti žinių teikimą Turizmo informacijos centro interneto puslapyje.
Merės žodis
Įsisiūbavus nevaldomai diskusijai ir susidarius įspūdžiui, kad, nors planas padarytas, tačiau nei plano rengėjams, nei savivaldybės administracijai dar daug kas neaišku, į tribūną stojo merė Irutė Varzienė.
Už strateginio plano rengėjus, savivaldybės administracijos direktorių, Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėją rajono vadovė bandė aiškinti, kokia yra šio renginio prasmė.
Iš merės kalbos atrodytų, kad plėtros strateginio plano pristatymas reikalingas, jog su šiuo dokumentu internete susipažinę biržiečiai pasakytų savo nuomonę Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjai. Kur „atguls“ toji nuomonė, kai planas jau parengtas, - kitas klausimas. Atvira lieka ir abejonė, ar savivaldybėje yra žmonių, galinčių aiškiai išdėstyti bent jau šių metų pagrindinius rajono plėtros veiklos prioritetus ir pasakyti, pagal ką jie nustatyti.
Vieną valdžios prioritetą - žūtbūt visiems bet kokia kaina išsilaikyti kėdėse – jau kone visi žino ir mato. Tačiau to neužtenka strategiškai rajono plėtrai. Alfreda Gudienė
