Vyriausybei rengiant nutarimą, kokia tvarka turėtų būti viešinami valdininkų atlyginimai, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pateikė 12 Europos sąjungos (ES) šalių patirtį, rašo „Respublika“.
Atliko apklausą
„Jokių detalių studijų nedarome, čia nėra mūsų funkcija. Mes tik surinkome medžiagą, parašėme paklausimus toms valstybėms ir gavome atsakymus. Kaip matote, kiekvienoje šalyje yra gana skirtinga situacija, ir kiekviena šalis priima savitus sprendimus. O koks bus Lietuvos sprendimas, matysime“, – apie atliktą darbą kalbėjo VDAI direktorius Algirdas Kunčinas.
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisoms, situacija iš esmės nepasikeitė. Mat panorėję sužinoti valdininkų uždarbius, eiliniai Lietuvos piliečiai turėjo nemažai pavargti pildydami prašymus, skambindami atitinkamoms institucijoms, o norimo atsakymo dažnai ir nesulaukdavo.
Todėl Vidaus reikalų ministerijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui pavesta parengti Vyriausybės nutarimo projektą, numatantį valstybės darbuotojų darbo užmokesčio viešinimą interneto svetainėse.
Sužinoti, kiek uždirba valstybės tarnautojai ar valstybės įmonių darbuotojai, tokiu atveju taptų paprasčiau. Mat to panorėjusiems nebereikės eiti kryžiaus kelių – visa informacija turės būti skelbiama interneto svetainėse.
Situacija neapibrėžta
„Problema yra ta, kad priimtos įstatymo pataisos sąvoka „skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį“ yra labai neapibrėžta. Neaišku, ar tai yra jo pareiginis atlyginimas, ar metinis, ar dar kažkoks“, – sakė A.Kunčinas.
Pasak pašnekovo, esant tokiai situacijai, kiekvienas žmogus gali užversti prašymais VDAI ar kitą institucija, kiek koks asmuo uždirbo vieną ar kitą mėnesį. „Ir mes būtume priversti atsakinėti į visus paklausimus pagal tą įstatymą“, – aiškino VDAI direktorius.
A.Kunčino nuomone, Vyriausybės norimas priimti nutarimas, kad visa informacija būtų skelbiama institucijų internetiniuose tinklalapiuose, yra teisingas. Tačiau, anot jo, tai galėtų būti tik apibendrinta informacija.
„Pavyzdžiui, nurodant, kad departamento skyriaus vedėjas uždirba nuo tiek iki tiek arba atlyginimų vidurkį, nenurodant konkrečiai darbuotojo atlyginimo. Kadangi tos institucijos, kurios turi teisę gauti tokią informaciją, ją gauna. Tai visų pirma Sodra ir Mokesčių inspekcija“, – kalbėjo A.Kunčinas.
Info
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos surinkti valdininkų algų viešinimo pavyzdžiai
Airijoje informacija apie valdininkų atlyginimus yra vieša, tačiau pateikiama tik skalė pagal skirtingas valstybės tarnautojų kategorijas. Žinant konkretaus pareigūno tarnybos laiką galima nustatyti apytikrį jo atlyginimą.
Bulgarijoje pateikiama dvejopa ataskaita: vienas įstatymas, kuriame yra išvardytas pareigūnų sąrašas, reglamentuoja turinčiuosius deklaruoti savo nuosavybę, išlaidas, pajamas, pinigines lėšas ir finansinius įsipareigojimus ir ši informacija yra prieinama kiekvienam. Tuo tarpu apie tuos valdininkus, kurių pavardės neatsidūrė sąraše, informacija pateikiama tik gavus jų sutikimą.
Čekijoje visiems pateikiama informacija apie pareigybių atlyginimus.
Danijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Vengrijoje informacija apie valdininkų atlyginimus yra prieinama visiems.
Jungtinėje Karalystėje nėra vieningos nuomonės, kurių pareigūnų atlyginimai turėtų būti vieši.
Nyderlandų karalystėje informacija nėra vieša, tačiau gali būti skelbiama esant ypatingam tikslui. Institucijų vadovai privalo skelbti atlyginimus, jei jų dydis viršija ministro pirmininko užmokestį.
Slovakijoje informacija pateikiama ne tik apie valdininkų atlyginimus, bet ir apie jų priedus.
Vokietijoje ši informacija yra slapta.
Arturas Paknys, Agnė Vaitasiūtė
