Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė šokiruojančią statistiką: net penktadalis valstybės tarnautojų iš pateiktų tikrinti 100 tūkst. 2008–2009 metų turto deklaracijų kelia įtarimų, kaip šie iš mokesčių mokėtojų kišenės gyvenantys asmenys sugebėjo užsidirbti stebėtinai daug turto. Mažiausiai 20 tūkstančių valstybės tarnautojų gali tekti aiškintis, kaip iš valdiškos algos jie sugebėjo susikrauti milijoninius turtus.
Ar valstybės tarnyboje triūsiančių asmenų užgyventos vertybės nėra įgytos korupcijos būdu, pasak premjero patarėjo Gintaro Kalinausko, Lietuvoje imta aiškintis pirmą kartą. Mato Grecevičiaus grafika
Pirmieji – pareigūnai
Aptikti neatitikimai tarp deklaruojamo turto ir realių valdininkų pajamų turėtų tapti dirva dideliam tyrimui aiškinantis, ar valstybės tarnyboje triūsiančių asmenų „užgyventos“ vertybės nėra įgytos korupcijos būdu.
Šie skaičiai aptarti premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Gintaro Kalinausko vadovaujamoje vyriausybinėje antikorupcinėje darbo grupėje, į kurią įtraukta ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Tiesa, kol kas didžiausias dėmesys skirtas pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos valdininkų turto ir pajamų atitikimo bei galimo mokesčių vengimo analizei.
Gaudys legalizuojant kyšius
„Lietuva pirmą kartą daro tokį smagų pratimą, kai Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos teisėsaugos institucijos tikrino valstybės tarnautojų turto pagrįstumą, siekdamos įvertinti korupcijos riziką ir galimą mokesčių vengimą“, – sakė premjero patarėjas G.Kalinauskas.
Pagrindiniai turto pagrįstumo vertinimo kriterijai yra turto ir pajamų neatitikimas, didelių piniginių lėšų, kurios buvo skirtos suteiktoms paskoloms ir išlaidoms, deklaravimas „ne banke“.
Korupcijos rizikingumas buvo vertinamas ir pagal tai, ar valstybės tarnautojai skaidriai vykdė turto sandorius, dovanojo ar gavo dovanų didelės vertės turtą.
G.Kalinausko teigimu, iki šiol valstybės tarnyboje dirbantys kyšininkai buvo gaudomi nusikaltimo vietoje, o dabar juos bus siekiama sučiupti tuo momentu, kai jie neteisėtas pajamas bandys legalizuoti.
Kyšininkų laukia nemiga
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žimantas Pacevičius „Respublikai“ sakė, kad pagal šalies mokesčių administratoriaus metodiką atlikta analizė galbūt taps didelio, jau korupciją bei finansinius nusikaltimus tiriančių specialiųjų tarnybų darbo pradžia.
„Mes matome, kad kai kurie valstybės tarnautojai turi turto, kuris vargu ar atitinka jų ir šeimos narių tikras pajamas, – teigė Ž.Pacevičius. – Kol kas nėra jokio pagrindo ką nors įtarti konkrečiai, nes žmonės tai įsigijo gal ir teisėtai, tarkim, gavę palikimą. Tačiau viso to patikrinimas ir turėtų būti mūsų darbo tikslas“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas kol kas negali pasakyti, apie kokio rango valdininkų turto kilmę kalbama. Kol kas dar nėra išskirtos ir jų kuruojamos sritys, didžiausio kyšininkavimo terpės.
„Kadangi šiuo metu kova su kontrabanda yra sustiprinta, daugiau dėmesio skirta pasieniečiams ir muitininkams, personalijos dar nėra įvardijamos. Ir mes žiūrime ne į antpečius, o rizikos dydį, – sakė Ž.Pacevičius. – Taip pat dar negalima pasakyti ir apie abejones sukėlusių lėšų dydžius. Įtarimų galintys sukelti valstybės tarnautojai bus tikrinami pasirinktinai“.
Kęstutis Čilinskas, teisininkas:
Nors valstybės vadovai kartais mėgsta pasidžiaugti įvairiais tyrimais, esą kyšininkavimas Lietuvoje mažėja, iš tikrųjų korupcijos lygis Lietuvoje dabar yra labai aukštas.
Tam įrodyti net nereikia tyrimų – korupcija kasdien skundžiasi paprasti mūsų piliečiai. Jie tiesiai sako, kad rasti teisingumo jau yra beveik neįmanoma, jei neturi pinigų. Pinigai šiandien lemia beveik viską.
Dažnai sulaukiu nusiskundimų dėl žemės nuosavybės atkūrimo. Šioje srityje korupcija tapo beveik legali, nes jau atvirai veikia tarpininkai – vadinamieji įgaliotiniai ar atstovai, kurie norinčiam susigrąžinti žemę žmogui siūlo savo sąlygas.
Dažnai tai būna reikalavimas atiduoti pusę ar net du trečdalius susigrąžintino turto vertės vien už tai, kad nuosavybė būtų atkurta. Nematydamas išeities pilietis sutinka su tuo, nes per keliolika metų jis išbandė visus oficialius kelius susigrąžinti žemę ir suvokė, kad toks būdas yra beviltiškas. Tokias sąlygas ir sukūrė valdininkai, su kuriais atsiskaito tie tarpininkai.
Panašūs mechanizmai veikia ir Europos paramos, statybų, statybų priežiūros srityse – negaudami nusikalstamo atlygio valdininkai dažnai neatlieka savo tiesioginių pareigų, neišduoda leidimų, nefinansuoja projektų ir t.t. Taip korupciniai pinigai nuolat ir pildo valstybės tarnautojų kišenes.
Beje, statybų sektoriuje korupcija jau išplito ir kitaip: priežiūros specialistai tyčia nestabdo jiems žinomų nelegalių statybų. Jie laukia, kol darbai įsibėgės ar net baigsis, nes puikiai žino, kad statytojai vieną dieną vis tiek ateis „susimokėti“ už nelegaliai atsiradusio objekto įteisinimą.
Todėl nenuostabu, kad kas penkto valdininko turto kilmė pareigūnams galėjo sukelti įtarimų. O gal tai yra pakenčiami rodikliai – dar ne kas antras gyvena iš nešvarių pinigų?
Dabar atliktą valdininkų turto rizikos tyrimą reikia vertinti labai palankiai, bet manau, kad Lietuvai būtų svarbus ir kitas tyrimas – parodyti, kokias pareigas eina šie asmenys.
Julius GIRDVAINIS
