Pluoštinių kanapių augintojai tvirtina, kad šios kultūros plotus būtų galima plėsti, jei ne absurdiški, jų veiklą varžantys įstatymo pančiai.
Baigiasi pirmas legalaus kanapių auginimo sezonas. Negalutiniais duomenimis, Lietuvoje ūkininkai kanapėms skyrė 1 200 ha. Ar augins daugiau, paaiškės vėlyvą rudenį, kai ūkininkai įvertins pirmą derlių, kai jį parduos ir sužinos, ar Seimas ryšis taisyti kreivą ir šleivą Pluoštinių kanapių įstatymą – vienintelį tokį Europoje.
Paskutiniai Europoje
Lietuva paskutinė Europoje ūkininkams leido auginti pluoštines kanapes. Pagarsėjome Europoje, priimdami išskirtinį, specialų teisės aktą dėl vienos kultūros auginimo, t. y. Pluoštinių kanapių įstatymą. „Kai apie tai pasakiau buvusiai Latvijos žemės ūkio ministrei, ji net aiktelėjo, taigi šia prasme mūsų jau niekas neaplenks. Latvijoje užteko žemės ūkio ministro įsakymo, o jį tobulinti ar prireikus keisti yra daug lengviau“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Petras Čimbaras.
Be kita ko, reikėtų pridurti, kad net šis labai atsargus įstatymas priimtas palyginti sunkiai: iš 88 posėdyje dalyvavusių Seimo narių 66 įstatymui pritarė, o 22 susilaikė. Taigi pastarieji Seimo nariai pagalvojo, kad atsarga gėdos nedaro. Jie tikriausiai ir dabar dar mano, kad ir iš pluoštinių kanapių kokiu nors būdu įmanoma gaminti narkotines medžiagas.
Niša rinkoje
Pluoštinių kanapių įstatymas, kurio originalumu galime didžiuotis, veikia, kaip ir buvo tikėtasi: kanapes auginantys ūkininkai įsprausti į tokius rėmus, kad vos gali pajudėti. Seimo KRK narys tikino, kad kitaip, nedarant kompromisų abejojantiesiems, nebūtų pavykę priimti ir tokio įstatymo. P.Čimbaras, vienas iš įstatymo iniciatorių, dar neužmiršo kolegų nuogąstavimų.
„Prieš priimant įstatymą, individualiai kalbinau daugelį abejojančių Seimo narių, kiekvienam aiškinau, kuo skiriasi pluoštinės kanapės nuo psichotropinių“, – prisiminė P.Čimbaras. Baigiasi pirmas legalaus kanapių auginimo sezonas. Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos duomenimis, prieš metus pusiau legaliai auginta apie 300 ha, o šįmet Lietuvoje ūkininkai augino 1 200 ha kanapių. Daug ar mažai? ES šalyse jų iš viso auginama apie 16 000 ha. Tai nėra daug, vadinasi, rinkoje yra niša, kurią galėtume užimti per kelerius metus.
Reikalavimų karuselė
Utenos rajone kanapes šįmet pradėjo auginti Simonas Keraminas, o jam padeda jo tėvas Virginijus Keraminas. Pasak patyrusio ūkininko, ši kultūra iš tikrųjų kol kas yra išskirtinė, nes tik ją auginantiesiems taikomi ypatingi reikalavimai. Kokie?
„Pirmiausia Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) reikia informuoti apie įsigytas sėklas, kada ir kur kanapės bus pasėtos, o pražydus kanapėms – pranešti, tada kontrolieriai atvyksta paimti mėginių“, – pasakojo V.Keraminas. Tačiau tai – ne pirmas kontrolierių apsilankymas. Jie jau būna užsukę į ūkį patikrinti kanapių sėklų, ar tinkamai sužymėti maišai, ar juose – tikrai tos sėklos, kurios turi būti.
Augintojai iki einamųjų metų birželio 1 d. VAT turi pateikti pranešimą apie numatomas auginti pluoštines kanapes, o iki einamųjų metų birželio 15 d. pateikti pranešimą apie pasėtų pluoštinių kanapių plotus. „Be daugelio kitų reikalavimų, dar privalome pildyti įsigytų pluoštinių kanapių sėklų, užsėtų plotų ir derliaus registracijos žurnalą. Jame reikia įrašyti veislės pavadinimą, kilmės šalį, sėklų svorį, sėjos datą, išsėtų sėklų svorį, užsėtą plotą, sėjos vietą, nurodant užsėtų laukų vietoves, sklypo numerį, nepanaudotų sėklų likučio svorį, nuimto sėklų derliaus ir šiaudelių svorį, sandėliavimo vietą ir t. t.“, – sakė A.Butkevičius.
Be kita ko, pluoštinių kanapių produktus galima laikyti tik deklaruotuose sandėliuose. Be to, augintojas, nesvarbu, ar pretenduos į paramą, ar ne, pluoštinių kanapių pasėlius privalo deklaruoti. Dar reikia pasirūpinti sandėliais, apie tai panešti VAT, pateikti teisinės registracijos dokumentų ir sutarčių kopijas. „Jei pluoštinių kanapių šiaudeliai bus paliekami klojėti arba bus laikomi per žiemą nenuimti laukuose, rudenį apie tai privalau informuoti VAT, nurodant jų klojėjimo ir lauko vietovės adresą“, – pridūrė V.Keraminas.
„Kai nuimsime derlių, teks pildyti rinkai tiekiamų pluoštinių kanapių produktų registracijos žurnalą, kuriame reikės įrašyti paruoštų tiekti rinkai produktų pavadinimus ir jų svorį, įsigijimo būdą, įsigijimo ar produkto gavimo datą, pagaminto gaminio pavadinimą, jo siuntos numerį ir kiekį, parduoto ar kitaip patiekto rinkai produkto arba gaminio sąskaitos numerį, jo svorį, tūrį ar vienetų skaičių, įsigijusio asmens rekvizitus“, – tęsė A.Butkevičius.
Patikrinimas brangus
Visiems minėtiems reikalavimams įvykdyti reikia labai daug laiko, o dar dėl vieno, nepaminėto, kai kuriems ūkininkams jau teko patuštinti kišenę. Kanapių žydėjimo metu VAT tarnautojai atvyksta pas ūkininkus imti kanapių mėginių tyrimams. Nors jau buvo patikrintos sėklos, tačiau dabar dar papildomai tiriama ir nustatoma, ar ūkininkas tikrai augina pluoštines kanapes. Pluoštinių kanapių mėginiuose rastas tetrahidrokanabinolių (cheminių medžiagų, galinčių sukelti psichoaktyvų poveikį) kiekis negali viršyti ES leistinos 0,2 proc. ribos.
Tačiau ūkininkus stebina ne pats patikrinimas, o mokesčio už patikrinimą mokėjimo tvarka. „Mano sūnus šįmet augina 2,5 ha kanapių viename lauke, tačiau mokestį už atliktus tyrimus turėjo mokėti du kartus, t. y. ne 500, o 1 000 litų. Kodėl? Bandėme aiškintis. Pasakė, kad tokia tvarka, kad dokumentuose yra ne vienas, o du laukai“, – stebėjosi Virginijus Keraminas.
Gal Utenoje įvyko nesusipratimas? Persikelkime į Anykščių rajoną, kur kartu su ūkininku Algirdu Miežiu kanapes augina jau mūsų kalbintas Algimantas Butkevičius. „Mes auginame 100 ha kanapių. Sakė, kad už tyrimą reikės mokėti 500 Lt, o gavome 5 000 Lt sąskaitą“, – patvirtino A.Butkevičius. Iš kiek savininkų nuomojama žemė, tiek kartų ir reikia mokėti už tyrimus, nors plotas bendras ir sėklos tos pačios, beje, jau patikrintos.
VAT tarnautojai, žinoma, nenorėjo, kad viešai pagarsintume jų nuomonę. Jie atsiverčia teisės aktus ir dirba taip, kaip nurodyta. Ir nesvarsto, ar tvarka yra logiška. „Teko girdėti apie absurdiškus reikalavimus. Manau, reikia kuo greičiau įstatymą taisyti, pradedant tuo, kad tikrinimo tvarką galima būtų keisti ministro įsakymu“, – sakė Seimo narys P.Čimbaras.
Tačiau įstatymas gali būti taisomas tik tada, jei to paprašytų patys kanapių augintojai. „Reikėtų, kad kanapių augintojai mums pateiktų kuo daugiau informacijos apie pastebėtus teisės aktų trūkumus, kurie trukdo normaliai dirbti. Remdamiesi jų argumentais, taisytume įstatymą“, – žadėjo P.Čimbaras.
Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Edgaras Babanovas žadėjo, pasibaigus sezonui, surengti kanapes auginančių ūkininkų susitikimą, aptarti veiksmų planą ir įstatymo trūkumus pateikti Seimo KRK.
Albinas Čaplikas
