Apie visa tai – išskirtinis TV3 interviu su prezidentu Valdu Adamkumi.
Prezidente, visa Lietuva atšventė Kalėdas, tai kokios jūsų šventės?
Galiu sakyti, kad šventiška nuotaika tikrai viešpatauja. Kadangi labai nedaug reikia žmogui. Jei pozityviai žiūri į šventę, kuri skirta ramybei, savotiškam pasididžiavimui nueitu keliu, tai ir ta šventiška nuotaika skleidžiasi tarp aplinkinių žmonių. Galiu šiuo metu pasakyti, kad tai yra visos tautos šventė, dvasinis pakilimas. Net ir nemalonumai ar nesusipratimai, kurie vyko metų bėgyje, kažkaip taip išsilygina. Manau, kad tos šventės pats tikslas yra skleisti žmonijai ramybę, pasitikėjimą ir viltį.
O jūsų šeimoje, kokios jūsų su ponia Alma Kalėdos?
Yra nepalyginamai skirtingos nuo to, kokiose aplinkybėse mes augome. Čia negali lyginti su šia diena. Kadangi paskutiniai trisdešimt metų Lietuvoje, kaip ten bebūtų, labai skiriasi nuo tų penkiasdešimties metų, kuriuos teko išgyventi už Lietuvos ribų.
Kaip ten bebūtų, mes einame per tam tikrus visuomeninius sunkumus, nesutarimus, galbūt, kai kur ir geros valios trūksta, nors Kalėdos ir sako, kad geros valios žmonėms – ramybė ir džiaugsmas. Šito, nors labai apgailestauju, bet turiu pasakyti, kad mums abiems trūksta. O ypatingai, kai truputį sveikata sušlubavo, tai tos Kalėdos susitraukė į labai ribotą erdvę. Stengiamės negalvoti, stengiamės perimti tą dvasią, nors truputį jauti, kad ne tai, kas turėtų būti.
Bet jei esate kartu, kartu švenčiate Kalėdas, tai čia yra didelė vertybė.
Jokių abejonių. Džiaugiamės vienas kitu ir semiamės dvasinės stiprybės, kurios Kalėdų šventė yra pilna.
O kaip dovanos? Dovanojate vienas kitam ar Kalėdų senelis paslapčia neša?
Žinote, tas dovanų laikotarpis pasibaigė turbūt, kai buvome emigravę į Vokietiją, kai visko trūko. Vietoje dovanos žiūrėjai, kur geresnį duonos gabaliuką galėtum gauti. Tas paveikė visą mūsų požiūrį į dovanas. Aišku, paskui atsidūrus JAV, grįžome į tokią priimtiną, tokią sukomercintą atmosferą.
Man atrodo, kad galėčiau pasakyti, kad JAV Kalėdos yra dovanų dovanojimo šventė. Ir, iš dalies, tas nudvasina, man trūksta dvasingumo. Tai ne tik šventė, pagrįsta dovanomis. O mums pavykdavo to išvengti. Mes Kalėdoms vienas kitam dovanų nedovanojom, bet nutardavom, kad, pavyzdžiui, nusiperkam šito dailininko paveikslą į namus.
Jis simbolizavo, kaip mes atšventėme tą dvasinę ramybę, dvasinį pasitenkinimą ir mes abu džiaugdavomės viena ir ta pačia dovana, žinodavome, kad tai mūsų bendra kalėdinė dovana.
Minėjote, kad būdavo ir tokių Kalėdų, kad trūkdavo ir duonos gabalėlio. O kokios buvo džiugiausios Kalėdos?
Man labai sunku į tai atsakyti, nes jų buvo be galo daug. Mūsų bendro gyvenimo kelyje buvo tiek daug džiugių valandų, bendravimo su draugais, su giminėmis. Žinoma, tų metų bėgyje buvo ir šeimoje netekčių. Visas tas nueitas kelias išeivijoje už Lietuvos ribų, kada jau atsistojome ant kojų, buvo ramybės, šventiškos nuotaikos, džiaugsmo nuotaikos ir gyvenimo pasiekimų įvertinimas.
Buvome visi sunerimę, kai išgirdome apie ponios Almos sveikatą. Kaip dabar ji jaučiasi?
Ji yra namuose, norėtume abu, kad ji būtų stipresnė, nes praktiškai ji virš pusės metų nėra žengusi iš namų nė žingsnio. Esu labai dėkingas gydytojų parodytu dėmesiu stengiantis ją išlaikyti. Matau progresą kiekvieną dieną, norėčiau, kad tai vyktų greičiau, bet žingsnelis po žingsnelio jai gerėja.
Viltingai sutikdamas 2020 metus galvoju, kad vienas iš mano lūkesčių, kad ji tikrai sutvirtės ir atsistos ant abiejų savo kojų. Nors ir dabar jau pavaikšto, bet durų slenksčio neperžengia. Taip, kad ir šį kartą švęsdami Kalėdas, džiaugdamiesi vienas kitu, vienintelio, ko trokštame – sveikatos.
O jūsų kaip sveikata? Anksčiau kas dieną į baseiną važiuodavote?
Dar ir dabar neatsisakau. Du kartus per savaitę Santariškėse mane žmonės mato ir galvoja, kad su tuo jau kažkas netvarkoje, nes jei kiekvieną savaitę lankosi Santariškėse, turi būti kažkas blogai. Galiu visus užtikrinti, kad darau tai tam, kad tvirtėčiau, išlaikyčiau fizinę stiprybę ir formą. Jaučiuosi gerai, dėkoju ir tikiuosi, kad toliau tai tęsis.
Jau gerą pusmetį turime naują prezidentą, poną Nausėdą. Kaip jūs jį vertinate? Žinome, kad jaučiate jam simpatiją, bet kaip vertinate jo pusmetį prezidentūroje?
Matote, man iš dalies labai sunku vertinti. Kaip ten bebūtų, jis man ne naujiena, jis buvo vienas iš mano patarėjų. Labai džiaugiausi jo tvirtumu, sąžiningumu, savo pareigų ir bendros situacijos žinojimu. Jis nėra žmogus, atėjęs iš gatvės ar pirmą kartą atėjęs į mano komandą, su kuriuo tenka dirbti...
Bet dabar jis stojo prezidentauti, visai kitas dalykas.
Be galo vertinu už jo įnašą prieš tai ir galiu tik pasidžiaugti, kad jis, bent jau mano sudėtų vilčių, tikrai nenuvylė. Pirmuosius jo žingsnius ne man vertinti, vertina politikai, apžvalgininkai, yra įvairių nuomonių.
Tenka pasiskaityti, išgirsti iš žiniasklaidos pačių įvairiausių nuomonių. Yra normalių, vertinančių realiai kas vyksta. Yra stebėtinai... Kaip žmonės, neturėdami nei faktų, nei ko pagrįsti, tiesiog neigia, stengiasi paniekinti žmogų, kuris dar neturėjo progos pasireikšti. Kaip ten bebūtų, tai dar nepilni šeši mėnesiai. Kaip ten bebūtų, jis manęs nenuvylė. Didžiuojuosi juo, kadangi jis atsakingai, sąžiningai eina pareigas, stengiasi palaikyti kontaktus su Lietuvos žmonėmis.
Ypatingai greitai nukreiptas dėmesys į užsienio politiką yra ypač mano vertinamas. Kadangi aš galvojau, kad buvo tam tikrų niuansų santykiuose, reikėjo labai skubios reakcijos ir stengtis pakelti mūsų valstybės dalyvavimo tarptautinėje politikoje lygį.
Jis tą daro labai sąžiningai ir profesionaliai. Kadangi mano kontaktai su užsienio vadovais nėra nutrūkę, turiu progos ir pasimatyti, ir pasikalbėti telefonu, jau nekalbant susirašinėjimus. Jis yra vertinamas labai aukštai, net per tuos šešis mėnesius nė vieno kritiško pasisakymo nesu girdėjęs. Iki šiol mūsų užsienio politika stovi tokiame lygyje, kad galime sakyti, kad esam lygūs tarp lygių ir naujasis prezidentas yra priimtas labai šiltai ir esame gerame kelyje.
O ką jūs jam patartumėte? Girdėjome, kad kažkokių patarimų davėte.
Pasikalbėjimų būna. Sakyčiau, kad ne patarimai, o pasikeitimai nuomonėmis, nuomonių išreiškimas, ką aš daryčiau, ko tu nedarytum ir panašiai. Bet čia yra normalus pasikeitimas. Aš pats žinau, kad, eidamas pareigas, kartais širdyje turėjau vieną nusistatymą, o aplinkybių verčiamas, turėjau padaryti, nesakyčiau, kad pasidaviau ir atsisakiau savo įsitikinimų, bet tam tikrų nuolaidų reikėdavo daryti.
Besikeičiančios situacijos, bangavimai tarptautinėje politikoje verčia ir mūsų politiką pakeisti mūsų numatytus žingsnius. Tačiau, galiu tvirtai pasakyti, kad, mano supratimu, dabartinė mūsų užsienio politika vykdoma labai gerai. Šiandien mūsų didieji politikos pasaulio žmonės mūsų mažųjų atžvilgiu turi tam tikrų abejonių, išgirsta, bet negirdi, tačiau visa tai keičiasi mūsų naudai. Galvoju, gal po dešimt metų, galėsime didiesiems pasaulio vadovams pasakyti, kad ne ponai, bus ne taip, o bus kitaip.
Kaip jūs vertinate dabartinę mūsų politiką? Seimą, valdančiuosius, Vyriausybę?
Žinote, tikėjausi, kad šiandien man šito klausimo neužduosite. Švenčių proga, kai kalbamės apie ką tik prabėgusias šventes, nenorėčiau žlugdyti tos šventinės nuotaikos. Vis tiek galvoju, kad bendrai paėmus, mes tvarkomės neblogai. Bet sakau, neblogai, o ne tai, ką aš norėčiau matyti.
Bet dėl ko jums labiausiai širdį skauda?
Galbūt nelieskime atskirų atvejų. Pasakysiu taip, tas, kas darosi dabar, manęs netenkina. Aš išgyvenu, man skaudu yra matyti, kas darosi. Kai kuriuos sprendžiamus klausimus aš atmetu, nepriimu, negaliu jų pateisinti.
Negaliu suprasti, ar mūsų politikai nenori susigaudyti ir jiems svarbiau savo interesai nei valstybės gerovė, Lietuvos žmonių gerovė. Gaila, kad tai turiu pasakyti švenčių proga, bet turiu vilties, kad to laikotarpio, apie kurį aš kalbu, mes daugiau Lietuvoje nematysime, o vis tiek kaip nors išbrisime, sakyčiau, iš tos politinės duobės, į kurią dabar esame įkritę.
Man gaila kai kurių asmenų, kurie yra ir Seime. Jie sąžiningai, visa širdimi stengiasi daryti tai, kas turi būti daroma ir apgailestauju, kad didelė dalis tų žmonių, kurie ten sėdi ir dirba, nejaučia tos atsakomybės. Tačiau aš dar turiu vilties.
O ko švenčių proga palinkėtumėte žmonėms?
Dvasinio pakilimo, tikėjimo mūsų ateitimi. Kai aš pažvelgiu į tas negeroves, kurios iškyla dabar, yra matomos ir visi dabar puikiai žinome... Yra ir kita pusė – mūsų jaunoji karta, kuri pripažinta ir yra padariusių milžiniškų žingsnių į priekį tarptautinėje, pasaulinėje arenoje. Esame pripažinti mokslo srityje, turime pripažintų pasaulinio garso meno žmonių, kuriais didžiuojuosi. Ne tik didžiuojuosi, bet lenkiuosi prieš juos.
Gerbiu tą jaunąją kartą ir dėkoju visiems tiems, kurie pasišventusiai dirba Lietuvos labui ir per trisdešimt metų yra pasiekę, nekalbant apie Lietuvą, o tarptautiniu mastu, tokių pasiekimų, kurie turi būti kiekvieno mūsų pasididžiavimas ir meilė.
Dėkoju jums prezidente, gražių švenčių!
Ačiū labai. Ta pačia proga, visiems Lietuvos žmonėms linkiu šviesių, gražių švenčių ir sėkmės visuose gyvenimo užsimojimuose.
