Tikimybė, jog bent viename Lietuvos regione bus sniego, bent vieną iš trijų šventinių dienų, yra praktiškai vienoda ir siekia maždaug 60 proc.. Kartais pasitaiko, jog Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną.
Kaip kardinaliai keičiasi klimatas rodo užfiksuota temperatūra antrąją Šv. Kalėdų dieną. 2016 metų gruodžio 26 d. Kybartų meteorologijos stotyje buvo užfiksuota 9,8 laipsnių šiluma, 1996 gruodžio 26 dieną, buvo pasiektas rekordinis šaltis Ukmergėje, kurioje spaudė net 32 laipsnių šaltis.
Pilkų Kalėdų sulaukdavome ir anksčiau
Nuo 1961 m. iki 2016 m. buvo tik vienuolika metų, kai visoje šalyje visas tris šventines dienas, gruodžio 24–26 dienomis, žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 centimetrą. Taip buvo 1966 m., 1969 m., 1981 m., 1986 m., 1994–1996 m., 2001 m., 2002 m., 2010 m. ir 2012 m.
Tačiau šie skaičiai skiriasi skirtinguose Lietuvos regionuose. Gausiausiu sniegu gali pasigirti rytų ir šiaurės Lietuvos regionai, čia gyventojai vidutiniškai 61 proc. visų šventinių dienų nuo 1961 metų sutiko su sniegu, kuris išsilaikė visas tris dienas.
Taip pat didesnė nei 50 proc. tikimybė visas tris šventines dienas sutikti su sniegu yra pietų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumos regione. Mažiausia tikimybė, jog visas tris dienas bus sniego yra pajūryje ir pietvakarinėje šalies dalyje.
Pagal 1961–2016 m. duomenis, šiaurinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje sniego danga buvo bent vieną iš trijų šventinių dienų.
Pačios balčiausios, su gausiausiomis sniego pusnimis, buvo 2010 m. Kalėdos. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Sniego dangos maksimalus storis šventinėmis dienomis buvo rekordiškai didelis 2001 m. Pavyzdžiui, Nidoje gruodžio 26 dieną sniego dangos storis siekė 59 cm.
Pilkų ir niūrių Kalėdų pasitaikydavo ir prieš 50, ir prieš 30 metų, tačiau niūriausios Kalėdos, su mažiausiai sniego, buvo 1977–1985 ir 2011–2016 metai.
Per pastaruosius trejus metus Kalėdas veikiau galėjome pavadinti pilkomis, o ne baltomis. 2017 m. Kūčių ir Kalėdų dienomis vyravo šlapdriba, lietus, temperatūra siekė apie 1–5 laipsnius šilumos.
Prieš metus galėjome pasidžiaugti bent kiek žiemiškesnėmis šventėmis, nes Kūčių vakarą kaustė švelnus šaltukas. Kalėdų pirmoji taip pat prasidėjo žiemiškai, tačiau vėliau atslinko šiluma ir įsivyravo atodrėkis. Kalėdų dienomis šiluma iš vakarų pradės skverbtis gilyn ir vakare vakarinėje Lietuvos dalyje įsivyravo atodrėkis. Visos dienos pasižymėjo krituliais ir plikledžiu.
Sinoptikas Naglis Šulija tvirtina, kad šiemet Kūčių dieną įkyriai, nuobodžiai lis, rytinėje šalies dalyje net gana gausiai. Kitur lietus nebus gausus, o prie jūros, vakarinėje Žemaitijos pusėje, lietaus bus arba labai mažai, arba visai nebus. Rūkas atkakliai nenorės sklaidytis.
Kitaip tariant, artimiausią parą orai bus pilki ir drėgni. Ir naktį, ir dieną bus debesuota, ir naktį, ir dieną daug kur tvyros rūkas, vietomis gana tirštas. Naktį lietus pamažu apims beveik visą šalį, dieną irgi daug kur lis, gal tik šalies vakaruose bus sausiau. Vėjas visą parą labai silpnas. Oras naktį atvės iki 4–5, dieną šils iki 5–6 laipsnių šilumos.
Pirmą Kalėdų dieną daug kur palis – naktį daugiau, dieną visai menkai, bet sausa tikrai nebus. Vietomis tvyros rūkas. Naktį bus apie 3–4, dieną iki 4–6 laipsnių šilumos.
Antrą Kalėdų dieną šiaurės vakarų vėjas atplukdys ne tokius šiltus orus. Naktį vyraus 1–2, dieną 2–4 laipsniai šilumos, naktį vietomis palis, dieną iš paskirų debesų gali palynoti ir kristi šlapios snaigės. Bet saulė pro debesis nušvisti irgi gali.
Dėl pilkų Kalėdų kalta klimato kaita
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas, daktaras Donatas Valiukas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad nors kiekvienais metais scenarijus, dėl kurio sulaukiame Kalėdų be sniego vis kitoks, priežastis ta pati – klimato kaita.
„Jei prieš pusę amžiau per dešimt metų tik dvi Kalėdos būdavo be sniego, tai dabar per dešimt metų vos ne pusė būna be sniego“, – tvirtino D. Valiukas.
Sinoptikas Naglis Šulija sutinka, kad Kalėdos be sniego tampa tendencija ir dėl to kaltas šylantis klimatas.
„Žiemos trumpėja iš abiejų galų. Nuolatinė sniego danga atsiranda vėliau ir guli ant žemės trumpiau, tirpsta greičiau. Šaltasis, sniegingasis periodas sutrumpėjo ir Kalėdas mes vis rečiau ir rečiau pasitinkame baltas. Dažniausiai jos būna purvinos“, – naujienų portalui teigė N. Šulija.
Pašnekovas pasakoja, kad prieš trisdešimt metų nuolatinė sniego danga susidarydavo būtent per Kalėdas, o dabar nuolatinės sniego dangos riba nusistūmė arčiau Naujųjų metų. Tad, ar nusistūmus šiai riba, dar galime tikėtis sulaukti baltų Kalėdų?
„Pusnių nesitikėčiau, bent jau artimiausiais dešimtmečiais, bet, kad galėtų grįžti šaltesnės ir ilgesnės žiemos, tai labai didelė tikimybė“, – tikino N. Šulija.
Sinoptiko teigimu, šaltesnės žiemos būna tada, kai būna pasibaigęs saulės aktyvumo minimumas. Būtent šis laikas ir laukia artimiausiais metais.
„Tai vadinasi, kad kaip tik artimiausiais metais yra vilčių, pabrėžkime žodį vilčių, sulaukti žiemų, kada galima normaliai paslidinėti ir pasidžiaugti visais žiemiškais malonumais. Ir galima tikėtis, kad Kalėdos bus nebe purvinos, o baltos arba bent jau į tą pusę“, – teigė N. Šulija.
Naujieji – šlapi?
Pradėjo plaukti ir pirmieji duomenys, kokios sulauksime paskutinės šių metų ir pirmosios kitų metų dienos. Tarpušvenčiu sulauksime žiemiškesnių orų, su lengvu šaltuku naktimis, kai kur ir dienomis išliks apie 1–2 laipsnius šalčio, pasnigs.
Pagal pirminę informaciją, paskutinę metų dieną į Lietuvą atkeliaus orų srautas iš vakarų, plūstelės šiltesnis oras, tad Naujieji metai nusimato šlapi ir vėjuoti. Tačiau, sinoptikai pabrėžia, tai tik išankstinė informacija, orus lemiantys reiškiniai gali pakeisti kryptį, tad yra vilties, kad 2020 m. sutiksime žiemiškai, su šaltuku ir sniegu.