Į medžioklę susiruošę vyrai privalo giežtai laikytis medžioklės taisyklių ir spausti šautuvo gaiduką tik būdami visiškai įsitikinę, kad nesukels pavojaus kitiems asmenims ir nepadarys jokios žalos. Tačiau medžioklėse kartą per keletą metų vis tiek nutinka ir nelaimingų atsitikimų – medžiotojai pataiko į draudžiamus medžioti gyvūnus ar net žmones.
Tik dalis medžiotojų Lietuvoje yra apsidraudę savo civilinę atsakomybę, tad konservatorius medžiotojas Justinas Urbanavičius siūlo draudimą padaryti privalomą visiems, kas dalyvauja medžioklėse.
Seimo narys, konservatorius Justinas Urbanavičius, kad medžiotojų draudimas būtų garantija, kad draudimas padėtų išmokėti žalas.
„Visko būna gyvenime, padarius žalą tretiesiems asmenims gal kyla minčių nuslėpti tai. Būtų žmogui garantija, kad draudimas padėtų išmokėti žalas. Pasitaiko ir nelaimių, žūsta žmonės, suluošinami, jų nedaug, bet išlaikymas žmogaus gula ant žmogaus, kuris netyčia padarė neatsakingai veiksmais žalą. Žmogus galėtų tuo apsidrausti“, – teigia valdančiųjų atstovas.
Seimūnui antrina ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Labai sveikintinas dalykas. Patys medžiotojai jaustųsi saugiau, kaip automobilių vairuotojai. Klaidas visi daro, Vakarų medžiotojai draudžiasi civiline atsakomybe dėl žalos tretiems asmenims. Jei yra nusikalstamas pažeidimas, draudimas negalioja. Jei išgėręs padaro sužalojimą, draudimas neapgins. Bet dėl turtinių pažeidimų, medžiotojams svarbu tai turėti“.
Naujieną apie gresiantį dar vieną privalomą mokestį išgirdę medžiotojai šokiruoti. Jie stebisi, kad seimūnas Medžioklės įstatymo pakeitimą suraitė nepasitaręs su jų organizacijomis.
Tačiau Raimondas Ribačiauskas, medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas sako negalintis atsakyti, ar reiktų drausti visus medžiotojus.
„Didelė dalis medžiotojų medžioja labai retai“, – dėsto jis.
Kokios žalos per metus medžiotojai pridaro tretiesiems asmenims, net Aplinkos apsaugos departamento valdininkai negali įvardinti, o inspektoriai tvirtina, kad padėtis gera.
„Šiurkščių pažeidimų mažėja, medžiotojų sąmoningumas auga, klubai, būreliai saugo, informuoja, jei pamato blogesnio, įtartino, bendradarbiavimas vyksta, šiurkščių pažeidimų mažėja, kad padaroma žala, sumedžiojami gyvūnai“, – nurodo Mantė Ramanauskienė, gyvosios gamtos inspekcijos viršininkė.
Privalomojo medžiotojų draudimo siūlytojai mėgina guosti, esą dabar apie 20 eurų kainuojantis metinis savanoriškas draudimas daug nepabrangtų jį padarius privalomą. Tačiau medžiotojai tokiais rožiniais pažadais netiki ir nesupranta, kam medžiotojui metinis draudimas, jei į medžioklę susiruoš tik vieną kartą per metus.
„Kad medžiotum, reikia turėti įrangos už 10 tūkst. eurų, civilinis draudimas turbūt kainuotų iki 50 eurų per metus. Už 1 nušautą gyvūną sumokama daugiau“, – dėsto S. Gentvilas.
Vis tik medžiotojas Edvardas Legeckas sako, kad mokestis yra nereikalingas: „Toks pasiūlymas mokėti po 100 eurų už kažką yra mažiausiai mano durnu logišku mąstymu – draudimo kompanijų prašymas“.
Jam antrina ir R. Ribačiauskas, teigdamas, kad tik 35 proc. medžiotojų yra sulaukę 70 metų ir į medžioklę išeina vos 1-2 kartus per metus.
„Jiems tie keli eurai vaidina svarbų vaidmenį“, – neabejoja jis.
Seimo socialdemokratas Linas Jonauskas pabrėžia, kad joks civilinės atsakomybės draudimas negali apdrausti nuo neteisėtos veiklos.
„Medžiotojas apsidraudęs negali eiti medžioti vietoje šernų stumbrų, kitų tuo metu draudžiamų gyvūnų ar kurių iš viso neleidžiama medžioti. Draudimas negalios, bet kokią žalą padarytą gamtai medžiotojas turėtų atlyginti iš savo kišenės“, – aiškina jis.
Medžiotojai taip pat stebisi, kodėl privalomas draudimas planuojamas tik jiems, kurių šalyje yra apie 30 tūkst., nors šaunamuosius ginklus Lietuvoje turi kur kas daugiau žmonių – apie 90 tūkst. ir esą naudoja dažniau už medžiotojus.
