Opozicijos nariai ir politologai teigia, kad valstiečiams ir Vyriausybei susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra svarbus kaip koalicijos partnerių atstovas. Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad palietus ministrą, supyks Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, o tuomet gali griūti koalicija bei Vyriausybė.
„Gali griūti valdančioji koalicija ir Vyriausybė, jeigu iš koalicijos trauktųsi LLRA-KŠS. J. Narkevičius yra neliečiamasis ir negalima liesti. Kitaip, V. Tomaševskis supyks ir sugriaus šitą Vyriausybę.
Tai suprantamas pragmatizmas ir politinis išskaičiavimas – daugiau nieko. Tuomet užsimerkiama į moralės ir skaidrumo dalykus. Ši Seimo dauguma ir Vyriausybė atėjo sakydama, kad tokio skaidrumo dar niekada nebuvo. Deja, praktikoje atsitiko kitaip“, – tv3.lt kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalų atstovas priminė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir praėjusią savaitę gyrėsi, kad Vyriausybė neturėjo jokio korupcinio skandalo.
„Žinoma, formaliai neturėjo, nes visi galai sukišami į vandenį. Ar dėl keliuko asfaltavimo prie premjero namų to paties J. Narkevičiaus pastangomis, ar to paties J. Narkevičiaus galimai neskaidri namo statyba, ar sprendimas sunaikinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame kalbama apie leidimą arba draudimą žurnalistams prieiti prie Registro centro duomenų: visi galai į vandenį kaip geriausiuose kronikose apie mafiją. Skaidrumo čia nebeliko. Liko tik lozungai, kokie mes skaidrūs, nes jūs mūsų nepagavote“, – sakė E. Gentvilas ir pažymėjo, kad ši Vyriausybė temps iki pabaigos stengdamasi, kad niekur nebūtų pagauta už rankos.
Šimonytė: ar „valstiečiai yra šantažuojami koalicijos išlikimo korta?“
Seimo narė, konservatorių sąrašą rinkimuose vesianti Ingrida Šimonytė svarstė, kad valdantieji ministrą J. Narkevičių gali ginti dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia, šie valdantieji jau ne kartą pademonstravo, kad jų požiūris į politikų etiką yra iš „vsio zakonno“ kategorijos. Visi atvejai, kai valdančiųjų politikai pasitraukė dėl įvairių reputacinių problemų dabar yra įvardijami kaip „klaida“ ir bandoma laikytis politikoje negaliojančios nekaltumo prezumpcijos.
Tai nėra vakarietiškos demokratijos standartus atitinkantis elgesys, o tokio elgesio pastaruosius dešimtmečius bent jau stengėsi laikytis politikų dauguma. Prisiminkime, už ką atsistatydindavo ankstesnių vyriausybių ministrai – už etikos principų pažeidimo regimybę“, – teigė I. Šimonytė.
Seimo narė įvardijo dar vieną galimą priežastį: „Kitas aspektas, kad galimai LVŽS yra šantažuojami koalicijos išlikimo korta. Yra sprendimų, kurie naudingi koalicijoje dalyvaujantiems (pavyzdžiui, premjero gatvės asfaltavimas, sprendimai valstybės kontroliuojamose įmonėse) interesantams, tad galimai spaudžiama ir per tai.“
Apie J. Narkevičiaus sandorius ketvirtadienį pranešė LRT. Pasak publikacijos, J. Narkevičius galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
Buvęs bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas portalui 15min.lt sakė, kad jis rekonstravo ministro namą mainais už laimėtus darželių ir mokyklų renovacijos viešuosius konkursus. Pasak A. Ribnikovo, aukštas pareigas Trakų ir Vilniaus savivaldybės administracijose ėjęs J. Narkevičius jam pasiūlė tokią schemą, žadėdamas pinigus vėliau grąžinti, tačiau grąžino tik 8 tūkst. litų ir liko skolingas apie 400 tūkst. litų.
Buvęs „Sodžiaus būsto“ savininkas sakė informaciją pateikęs Generalinei prokuratūrai. STT yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame kol kas įtarimai niekam nepareikšti.
Tomaševskis vadina pasakomis: „Negaiškime laiko“
Tuo tarpu LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis tv3.lt teigė, kad puikiai situaciją įvertino premjeras komentuodamas informaciją apie J. Narkevičių, kuris sakė nematantis skandalo – tik „pasektą pasaką“.
„Jau buvo įvertintas tas taip vadinamas tyrimas, kadangi tyrimus daro atitinkamos institucijos. Čia yra tam tikras noras pakeisti teisėsaugos institucijas. Premjeras labai tiksliai pasakė: „čia yra pasakos“. Teisėsaugos institucijos šitą klausimą nagrinėja, kada bus išvados – tai bus galima kalbėti.
Man jau neįdomios jokios pasakos. Pasakų nežiūriu nei per televiziją, nei kitu būdu. Premjeras atsakė į visus klausimus: pasakos ir taškas“, – sakė V. Tomaševskis.
Paklaustas dėl ministro J. Narkevičiaus ateities ir koalicijos tolimesnio darbo, V. Tomaševskis pirmadienį nutraukė pokalbį teigdamas, kad visi žurnalistai apie tą patį klausia, bet yra svarbesnių dalykų – tai popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo metinių minėjimas.
„Suprantu norą kalbėti apie niekus, bet toliau neisime. Negaiškime laiko, nes šiandien (pirmadienį – aut. past.) yra Šv. Romaus popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo metinės, ruošiamės mišioms, yra daug renginių, tai suprantu, kad dabar žaidžia žurnalistai pagal dūdelę“, – teigė V. Tomaševskis.
Paluckas: naujas politinis žanras, kai nieko nepaaiškina
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad pateiktą informaciją įvertins teisėsaugos institucijos, tačiau jį stebina nauja politinė kultūra, kai visuomenei nepateikiami jokie paaiškinimai.
„Tai naujas politinis žanras ir kultūra, kai tiesiog nieko neaiškinama. Politinė moralė, etika ir pareiga – visuomenei pateikti savo aiškinimus. Su šiais valdančiaisiais tai eina į užribį. Ne pirmas kartas, kai atšaunama: „aš nieko neaiškinsiu, išsiaiškins teisėsauga“. Teisėsauga gali aiškintis pusę metų ir metus. Tuo tarpu tavo paaiškinimų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gali ir nepaskleisti. Tai tiesiog nepagarba visuomenei ir visuomenės teisei žinoti. Tie dalykai demokratinėje valstybėje yra būtini.
Demokratinėse valstybėse, kai atliekamas tyrimas, kai juose būtų galima įžvelgti labai rimtų kaltinimų, tai turėtų būti ne informacijos šaltinis persekiojamas, kaip pasigirdo ir valdančiųjų: „mes tuoj tyrimą dėl tyrėjų atliksime“, o su dideliu dėmesingumu, skaidrumu ir politiniu susirūpinimu, turėtų būti atlikti teisėsaugos veiksmus, kurie vieninteliai gali pasakyti, ar ta informacija yra pagrįsta“, – teigė politikas.
Pasak G. Palucko, valdantieji gina J. Narkevičių, nes kai „pradedi negali sustoti“: „Ministras yra sudėtinė ir nedaloma koalicijos monolito dalis ir jis bus ginamas iki paskutiniųjų. Tokia politinė praktika – neleisti savo rėmėjams ir rinkėjams net suabejoti savo teisimu, kaltinti visus sąmokslu“.
Politologai: valdantiesiems svarbu išsaugoti koaliciją ir Vyriausybę
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pažymėjo, kad J. Narkevičius valdantiesiems visada buvo svarbus ir tai rodo ankstesnės istorijos.
„Panašu, kad LLRA-KŠS buvimas koalicijoje yra iš tikrųjų dabartiniams valdantiesiems itin svarbus. Galbūt jau galvojama ir apie ateities koaliciją, tarp tų pačių LLRA-KŠS turimų mandatų, jei jie juos turės po 2020 metų rinkimų, tai jų gali prireikti.
LLRA-KŠS tapo rimtu žaidėju ir mes matome, kad kartais ta gynyba, kaip šiuo atveju yra susisiekimo ministro, tampa sunkiai suprantama. Netgi ignoruojama tai, kad pats ministras iki šiol nepadarė nei vieno pareiškimo, nepateikė nei vieno fakto ar argumento, kad tie pareikšti įtarimai yra visiškai niekiniai.
Priešingai, jis savo pareiškimais sukėlė dar daugiau abejonių. Pareiškimas: „aš niekam neskolingas“, tai mažų mažiausiai juokingas. Tai, kad jis kažkam skolingas – apie tai niekas nekalba ir tuo jo nekaltina. Arba, pareiškimas, kad jis namą paveldėjo tik 2016 metais, tada suprantu, kad mama užsiiminėjo namo renovacijos projektu, bendravo su statybininkais ir taip toliau. Tai neatrodo rimta ir jau primena Rusijos istorijas, kai 80 metų mamos iš savo valstybinės pensijos perka butus už 10 mln. dolerių“, – teigė politologė.
Politologė pažymėjo, kad ministras, vietoje to, kad visuomenei pateiktų nors kokį faktą, ar argumentą, jis suskubo kreiptis į prokuratūrą dėl šmeižto: „Man atrodo, kad tai nėra solidu, jeigu žinai, kad viską padarei skaidriai, gavai sąskaitas, apmokėjai ir jokie pinigai niekur nebevaikščiojo, tai galima imti ir tai paprastai įrodyti.“
Politologė pažymėjo, kas yra keisčiausia – tai koalicijos partnerių ir lyderių pasisakymai. Per Seimo posėdį premjeras iškart puolė kalbėti apie konservatorius.
„Tai atrodo nelabai rimtai. Gal reikėtų palaukti, gauti visus atsakymus, taip pat ir iš ministro, ir tada imti komentuoti. Dabar emocijų nevaldymas ir problemos iškėlimas, kad tai LRT klausimas, bet visiškai negalvojant, koks to turinys. Tai nerodo jokio politikų solidumo, noro prisiimti atsakomybę, arba, galiausiai, sėsti ir įvertinti situaciją.
Taip, abejonių kyla, ar ta informacija pasitvirtins, ar tai tiesa. Bet tai, kaip šiandien pats ministras ir jį palaikantys kitos frakcijos kolegos elgiasi – tai mažų mažiausiai nesolidu ir nepadoru. Jeigu gavai įtarimus, bet esi skaidrus, tai paimk juos ir paneik“, – teigė politologė.
Krupavičius: siekia išlikti iki kadencijos pabaigos
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius teigė, kad valdantieji pirmiausia nori išsaugoti Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos stabilumą ir gyvybingumą išliekant parlamentine dauguma.
„Jiems svarbus ne pats ministras, kiek išlikimas LLRA-KŠS koalicijoje. Jeigu premjeras pasiūlytų J. Narkevičiui atsistatydinti, tai kitas tikėtinas žingsnis – tai LLRA-KŠS diskusija: ar likti valdančioje koalicijoje?
Tiek ministras pirmininkas yra suinteresuotas Vyriausybės stabilumu ir išlikimu iki kadencijos pabaigos ir Seimo rinkimų, tiek pat ir R. Karbauskis kaip valdančiosios koalicijos lyderis nenori atsidurti parlamentinėje mažumoje“, – teigė politologas.
Pasak A. Krupavičiaus, tokios retorikos, kaip buvo atsakyta R. Karbauskio ar S. Skvernelio, jau anksčiau matėme ne kartą: „Šį kartą savotiškai jie turi vieną stipresnį argumentą, nes J. Narkevičius buvo siejamas su brakonieriavimo skandalu, kuris buvo beišverčiąs ministrą iš posto, bet pasirodė, kad naujienos buvo melagingos. Kadangi, tai yra precedentas, tai tiek premjeras, tiek valdančiosios partijos lyderis rodo pirštu į teisėsaugos institucijas. Jų argumentas, kad tos institucijos atliktų tyrimus – patvirtintų ir paneigtų. Tuomet galima būti atlikti veiksmus ministro atžvilgiu.“
Pasak politologo, tikrovė tokia, kad paprastai teisėsaugos tyrimai tęsiasi mažiausiai mėnesiais, o kartais ir metų metais.
Širinskienė: niekas nesiekia išsaugoti, bet kyla klausimų dėl tyrimo
Tuo metu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, parlamentarė Agnė Širinskienė tv3.lt tikino, kad kyla daug klausimų dėl atlikto tyrimo, o ministro niekas nesiekia išsaugoti.
„Tikrai niekas bet kokiu būdu nesiekia išsaugoti, bet kai matai tokias kuriamas istorijas. Kaip ir brakonieriavimo istorija, kuri buvo kuriama, bet labai greitai subliuško, tai natūraliai kyla klausimas: kodėl tos istorijos yra kuriamos? Jos sutampa su J. Narkevičiaus veiksmais kaip ministro, šiuo atveju sutampa su atliktu auditu ir nustatytais pažeidimais. Tuomet kyla klausimas: kaip čia yra su LRT tyrimais?
LRT tyrimai turi savo specifiką. Man labai daug klaustukų kyla dėl pačios tyrimo metodikos ir klausimas, kiek jie su ekspertais konsultuojasi. Kiek teko skaityti ir klausyti to paties jų šaltinio (buvusio bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininko Aleksandro Ribnikovo – aut. past.) pasakojimus, tai jis skirtingais epizodais skirtingas skolos sumas įvardija.
Labai daug klausimų, kaip galėjo atsitikti, kad bankroto administravimas prasidėjo seniai, o reikalavimas padengti skolas atsirado tik dabar, nes paprastai tie reikalavimai atsiranda labai greitai, vos tik prasideda bankroto administravimas. Klaustukų ir nežinomųjų labai daug yra, kurie kelia klausimus: kiek tas šaltinis, kuris pasakoja tą istoriją yra iš esmės patikimas šaltinis“, – svarstė A. Širinskienė.
Pasak parlamentarės, į J. Narkevičiaus situaciją reikėtų pažvelgti iš teisinės pusės: „Teisiškai žiūrint į neva J. Narkevičiaus ar jo tėvų skolas, bankroto administravimo procedūrą: arba buvo labai aplaidus bankroto administratorius, arba kažkas su ta istorija nėra gerai, nes pradėta reikalauti ir prisiminta skola tada, kai ministras J. Narkevičius tapo ministru ir pradėjo priklausyti valdančiajai daugumai.“
Nausėda situaciją įvertino blogai
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė blogai vertinantis naujausią istoriją dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus šeimos namo rekonstrukcijos, o pasitraukti jam primena siūlęs seniai.
„Blogai vertinu. Turi tarnybos dirbti savo darbą, į jų darbą nesikišiu, tikiuosi, kad išvados bus padarytos greitai. Tada į vieną arba kitą pusę turi būti labai aiškūs ir greiti sprendimai priimti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė prezidentas.
„Turi tarnybos išsiaiškinti, ar tai yra šmeižtas, jei tai šmeižtas, atitinkama išvada, jei tai tiesa, toliau diskusijų ir neturėtų būti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis teigė jau pernai išsakęs nepasitikėjimą ministru ir pozicijos nepakeitęs: „Ministras su savimi nešasi didžiulę naštą visokiausių problemų, jo veikla taip pat leidžia manyti, kad ministras neatlieka tinkamai savo pareigų.
Aš jau seniai esu pasiūlęs jam trauktis, kaip jūs žinote, jis nepageidaujamas Prezidentūroje. Valdančioji koalicija turėtų įvertinti, ar tokio ministro buvimas palankumo prideda valdančiajai koalicijai žmonių akyse, bet tai dar pusę bėdos, dar didesnė bėda yra tai, kad tokiu būdu mes apskritai devalvuojame politiką ir žmonės į ją žiūri kaip į veiklos rūšį, kuriai taikomi patys mažiausi kokybės ir skaidrumo standartai“, – pažymėjo G. Nausėda.
Skvernelis matė tik „pasektą pasaką“
Premjeras Saulius Skvernelis komentuodamas informaciją apie J. Narkevičių sakė nematantis skandalo – tik „pasektą pasaką“.
„Nematau jokio skandalo, matau pasektą pasaką, pagal pirminius duomenis, o priemonių turėtų imtis teisėsauga“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.
Tuo tarpu valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė abejojantis bet kokiu LRT tyrimu, taip jis vertina ir LRT ketvirtadienį paskelbtą informaciją apie susisiekimo ministrą.
„Aš abejoju bet kokiu LRT tyrimu, šiuo taip pat“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat teigė „truputį kitaip“ vertinantis LRT tyrimus, nes jie anksčiau „sutapdavo laike su LRT įstatymo svarstymu“.
Narkevičius sandorius neigia ir kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto
Susisiekimo ministras J. Narkevičius penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl šmeižto. Ministras teigia, kad tikrovės neatitinka žiniasklaidoje paskelbta informacija apie jo namo rekonstrukciją mainais už savivaldybės užsakymus.
Ministras pareiškimą dėl šmeižto išsiuntė generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, pranešė ministerija.
J. Narkevičius sandorius su „Sodžiaus būsto“ vadovu neigia. Jis sako, kad namas rekonstrukcijos metu priklausė jo tėvams, o paviešintą informaciją vadina šmeižtu.
