Sociologas, bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigė, kad daugelyje pasaulio šalių situacija yra panaši kaip ir Lietuvoje. Koronaviruso kontekste, kai kurie asmenys išryškėjo, o kiti nuėjo į antrą planą.
„Kovo mėnesio apklausos parodė, kad ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingai kilo. Įdomu ir tai, kad daugelio institucijų reitingai pakilo, kaip ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei kitų. Tai rodo visuomenės susitelkimą, pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Pavyzdžiui, Rusijoje analitikai stebisi, kad Vladimiras Putinas dingo, izoliavosi, o į pirmą vietą išėjo miesto meras ir pavaduotojas. Dabar matome, kas kalba, tai tas ir tampa lyderiu. Tas pats ir Lietuvoje. S. Skvernelis ir A. Veryga yra pagrindiniai kalbėtojai ir abu jie sutinkami palankiai“, – kalbėjo V. Gaidys.
Sociologas atkreipė dėmesį, kad tikrai retai taip būna, jog „valstiečių“ ir konservatorių elektoratas teigiamai vertintų valdžios veiksmus. Taip yra tvarkantis su koronaviruso krize.
Pasak jo, saviizoliacijos etapas – tai komforto laikotarpis daugeliui žmonių ir daugelis jų sėdi namie patenkinti. Greitu metu įeisime į antra etapą, kai sumažėjus pajamoms, atsiras kitos problemos kaip bedarbystė ir sumažinti atlyginimai. Palyginus su 2009 metų krize, tai daugelis galėjo išvykti į užsienį, o dabar jau neišvažiuosi.
Sociologo nuomone, su antruoju etapu valdantiesiems bus žymiai sunkiau susitvarkyti nei buvo iki šiol. Ir situacijos suvaldymas arba nesuvaldymas jiems stipriai atsilieps.
Politikai bando surinkti daugiau karmos taškų
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pažymėjo, kad šiuo metu matome ryškiai dominuojančią koronaviruso krizės temą, bet panašu, kad politikai nepamiršo, jog artėja rinkimai. Jei politikai būtų pamiršę, tai mes šiandien matytume visiškai kitokį vaizdą.
„Dabar kartais matome perteklinį dėmesį parodomajai komunikacijai, kai siekiama įsidėti papildomus karmos taškus į savo krepšelį. Jei taip nebūtų, matytume kitokią poziciją ir ji nebūtų tokia rėksminga, kokia yra pastaruoju metu. Todėl iš politikų elgsenos galime matyti, jog jie labai gerai prisimena, jog 2020 metų rudenį bus Seimo rinkimai. Natūralu, kad visi dabar bando iš to išpešti kuo daugiau naudos ir prisikaupti sau papildomų karmos taškų. Bet man šiek tiek neramu ir dėl opozicijos parodomosios kritikos“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologė pažymėjo, kad 2020 metais nebuvo raštu pateikta opozicijos klausimų Vyriausybei. Tai matoma dabartinėje Seimo statistikoje. Paskutinis įrašas matomas tik 2019 metų pabaigoje. Klausimas, o kodėl tai nedaroma 2020 metais? Ar kažko mes nematome, ar kažkas nepateikta? Paklausimai raštu daromi taip, kad ir atsakymai turi būti pateikiami per numatytus terminus.
„Paskutiniu metu kyla klausimų ir dėl Seimo darbo: santykių tarp valdančiųjų ir opozicijos. Praėjusią savaitę valdantieji jėga paėmė savo pozicijas ir ketvirtadienį neleido suorganizuoti normalaus posėdžio, todėl opozicija turėjo imtis kitų kelių ir daryti neeilinį posėdį, kurį boikotavo valdantieji. Beje, boikotavo be reikalo, nes posėdžio turinys nebuvo blogas ir kai kurie pranešimai galėjo būti naudingi valdantiesiems priimant sprendimus. Nesinori, kad būtų kritika vardan kritikos. Bet kartais pritrūksta turinio“, – teigė R. Urbonaitė.
Įvertino žadamas 200 eurų išmokas: į akis krenta data – pinigai pasiektų prieš pat rinkimus
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius tv3.lt teigė, kad toks sprendimas yra „su dvigubu dugnu“.
„Išmokų laikas krenta į akis – jos vyks rugpjūčio mėnesį ir tai labai arti rinkimų datos. Išmokų dydis galbūt ir nėra labai didelis, bet pensininkams 200 eurų priedas tikrai bus juntamas, kai Lietuvoje tokios pensijos.
Lietuvoje kitos išmokos ir jų dydžiai tikrai nėra įspūdingi palyginus su kitomis šalimis. Lietuvoje išmokos bandomos apsiriboti minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Tik pirmus mėnesius jos bus mokamos MMA dydžio, o vėliau jos smarkiai mažės. Tiems, kurie netenka darbo, tokios išmokos tikrai nekompensuos prarastų pajamų“, – teigė profesorius.
Politologo teigimu, Vyriausybė visuomenės akyse tokiu žingsniu atrodys kaip besistengianti savo piliečių ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių labui.
„Vyriausybei reikėtų priimti tokius sprendimus, kurie padėtų labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms išgyventi esant ekonominiams sukrėtimams.
Kitą vertus, yra požymių, kad tokie sprendimai turi populistinį pamušalą. Yra skirti patikti daliai rinkėjų ir jiems įsiteikti prieš rinkimus. Pagyvenę ir pensijinio amžiaus žmonės yra ta visuomenės grupė, kurie rinkimuose dalyvauja aktyviausiai“, – teigė A. Krupavičius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vyriausybė trečiadienį pritarė skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Anot premjero Sauliaus Skvernelio, toks sprendimas priimtas todėl, kad senatvės pensininkams net ir nutraukus karantiną išliks dalis apribojimų, todėl jiems bus sunku patiems prisidurti prie pensijos.
R. Urbonaitė tv3.lt teigė, kad šis Vyriausybės ir premjero žingsnis sukėlė šiek tiek abejonių ir klausimų, bet kol kas matome mažai paaiškinimų.
„Ekonomistai gali plačiau įvertinti šios priemonės veiksmingumą, kokį efektą ir rezultatus tai gali sukurti. Iš kitos pusės, puikiai suprantame, kad pensininkai buvo ta grupė, kuriai reikalingas išskirtinis dėmesys, nes mūsų Lietuvos pensininkai vis dar negali pasigirti tokiomis pensijomis, kurios garantuotų orų gyvenimą.
Dėmesio pensininkams, turbūt niekada negali būti per daug, bet jis turi būti proporcingas ir gerai apgalvotas. Todėl man šuo atveju irgi kyla bent jau klausimas, negaliu kategoriškai teigti, – kaip tai susiję būtent su pandemijos ar koronaviruso krizės pasekmių šalinimu? Aišku, pirmiausia tai turėtų būti dėmesys tiems, kurie dėl koronaviruso patyrė finansinius nuostolius, neteko darbo ir panašiai.
Turbūt pensininkų situacija dėl pačios krizės keitėsi nedaug. Nematėme nei pensijų mažinimo, nei nieko panašaus nebuvo. Todėl man pritrūko argumentų. Suprantu, kad turi būti dėmesys pensininkams ir jis pagrįstas. Kodėl toks sprendimas šiuo konkrečiu momentu? Kokio rezultato siekiama tokiu sprendimu?“ – svarstė politologė R. Urbonaitė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė naujoms subsidijoms gyventojams ir darbdaviams, o stiprėjant įmonių pajėgumams parama palaipsniui bus mažinama.
Išbandymas valdantiesiems: ekonominės problemos
Visgi, politologė R. Urbonaitė teigė, kad sunku pasakyti, kaip bus vertinama „valstiečių“ politinė partija.
„Valdantiesiems dabar kortos sukrito įdomiai. Galios instrumentai šiandien yra labai stipriai sutelkti Vyriausybėje. Ministrai ir pats premjeras savo reitingus gali šiek tiek padidinti ir mes jau matome, kad tai vyksta.
„Valstiečių“ politinė partija dabar yra dominuojanti parlamente, bet iš kitos pusės, dabar parlamentas yra likęs šešėlyje. Gali būti, kad iš to naudos ištrauks atskiri politikai. Klausimas: kaip tų politikų populiarumas konvertuosis į politinės partijos populiarumą. Šis klausimas yra labai sudėtingas ir kol kas pasakyti labai sunku, kaip tai nutiks ir ar nutiks, kaip norėtų tam tikri politikai.
Netgi šiek tiek turiu abejonių, ar tų atskirų politikų reitingų, ar taškai konvertuosis į partijų populiarumą. Partija kaip atskiras darinys yra vertinama rinkimuose. Apie tai irgi reikėtų pagalvoti. Kol kas visi bando išsikapstyti ir galvoti, kad kalbėjimas padarytų populiaresniais, bet kol kas sunku pasakyti: kiek ir kas naudos išpeš. Ekonominės krizės apraiškos ir visas tas kamuolys dar tik lipdosi. Klausimas, kada mes pasieksime piką ir koks jis bus.
Nuo to labai priklausys ypač valdančiųjų vertinimas 2020 metų rudenį. Rinkėjai gali koronaviruso krizę šiek tiek primiršti, o aktualiau taps ekonominės problemos. Šita kombinacija, jei taip bus ir valdantiesiems nepavyktų su tuo tvarkytis, tai palankiau būtų opozicijai“, – teigė R. Urbonaitė.
Kaip krizė gali pakeisti rinkėjų balsavimo įpročius?
Politologės R. Urbonaitės teigimu, dar kyla klausimas, kaip rinkėjas rinksis? Rinkėjas yra labai lakus ir pakankamai bėgiojantis. Tyrimai rodo, kad yra poreikis naujokų ir naujų veidų. Seni veidai kartais matomi kaip nesąžiningos politikos iliustracijos.
„Klausimas, ar tas rinkėjas ir toliau bandys ieškoti naujokų? Akivaizdu, kad taip. Bet kas bus tie naujokai, arba tie naujokai, kurie gali turėti šiokį tokį potencialą, tai sunku pasakyti, nes kol kas naujokų nesimato. Kaip rinkėjas elgsis neradęs tinkamo naujoko? Manau, kad partijos gali bandyti sąrašą ir save atnaujinti ne politikos veidais ir taip bandyti pasirodyti naujai. Bet kas rinkėjui oponuos, tai labai sunku pasakyti.
Jei mes neturėsime labai rimtų ekonominės krizės apraiškų, smigimo žemyn, tai gali būti, kad valdantieji bus įvertinti pakankamai neblogai, kad gebėjo tokioje situacijoje susitvarkyti, kuri nuo jų pradžioje net nepriklauso, nes virusas atėjo ir tai buvo neišvengiama kaip „force majore“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, viskas susidėlios priklausomai nuo to, kiek valdantiesiems pavyks šią krizę suvaldyti – tiek sveikatos, tiek ekonomine prasme. Jei taip bus ir po to nebus naujokų pasiūlos, tada valdantieji gali išlaikyti neblogus šansus.
Opozicija bando galva pramušti sieną
Pasak R. Urbonaitės, dabar galia yra sukonstruota Vyriausybės ir ne tos pačios parlamentinės daugumos rankose.
„Opozicinės partijos ieško kelio, bando užimti dalį viešosios erdvės, bando kritikuoti ir siūlyti tam tikras alternatyvas, nors ne visada tai pavyksta sėkmingai iškomunikuoti. Kartais gali būti įspūdis, kad ta kritika tik dėl kritikos, kas nėra gerai. Dabar opozicijai nelengva. Tai opozicijai kartais reikia bandyti galva pramušinėti sieną ir tai yra skausminga, ir nebūtinai visada būna efektyvu.
Opozicija pastaruoju metu truputį plaukiojanti. Kartais atrodo desperatiškai ieškanti to kelio į rinkėjus, norinti parodyti, kad jie galbūt galėtų geriau. Bet kol kas jų kelias vingiuotas ir kalnuotas – tai nežinia, ar jiems tai pavyks.
Dabar toks įspūdis, kad jie bando būti matomais. Bando atkreipti dėmesį. Ar šiandien tokia strategija yra efektyvi, kyla klausimų, nes kartais kritikuojami neesminiai dalykai ir nueinama į smulkmenas. Nors pastaruoju metu, manau, kad partijos pradės vis daugiau klausimų kelti dėl ekonominio plano ir išėjimo iš krizės, galbūt tada daugiau pasimatys. Kol kas opozicija atrodo paieškose ir ne visada sėkmingose“, – sakė R. Urbonaitė.
Jos teigimu, rinkėjas ieškos savo kandidato iki paskutinės akimirkos ir tie sprendimai tikrai nebus labai išgalvoti, išmąstyti ir racionalūs.
„Gali būti, kad turėsime daug emocinio balsavimo, kas dažnai ir nutinka. Viskas gali priklausyti nuo to, kaip tuo metu žmonės jausis, kaip jei galvos apie valdžią ir jos gebėjimą suvaldyti krizę. Antras motyvas pasirinkime balsuojant, būna ne kas kitas, o permainų noras. Kai nori permainų, tai naujokams būna užklausa. Dabar tokia keista situacija, kai sunku pasakyti, į kurią pusę mesis rinkėjas, o naujokų nelabai ir numatoma.
Viskas priklausys, kaip seksis dabartinei valdžiai. Kol kas jiems sąlygos neblogos, bet ar jie sugebės jomis pasinaudoti – čia jau kitas klausimas“, – svarstė R. Urbonaitė.
Kitose šalyse valdančiųjų reitingai paaugo
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius pripažįsta, kad koronavirusas ir pandemija iš esmės pakeitė viešąjį diskursą. Iki pandemijos buvo kalbama įprastomis temomis: socialiniais, sveikatos, švietimo klausimais. Nuo kovo vidurio visi susitelkė į pandemiją ir jos suvaldymą.
Pasak politologo, atskirų valdančiųjų politikų reitingai truputį padidėjo. Pačių „valstiečių ir žaliųjų“ reitingas nėra sumažėjęs pagal visuomenės nuomonės tyrimus, tačiau didesnio augimo kol kas taip pat nepastebėta.
„Ikikarantinis partijų reitingų įšalas kol kas tęsiasi. Kaip karantinas paveikė valdančiųjų ir opozicinių partijų reitingus, kol kas nėra pakankamai duomenų iš bent kelių visuomenės nuomonių tyrimų agentūrų. Bet kai kurių lyderių ir ministrų reitingų stebėseną jau galima atlikti. Premjeras karantino valdymo kontekste yra matoma kaip svarbiausia figūra – tai natūralu, kad jo reitingas augo ir gali dar augti. Svarbus momentas, ar politikai nedaro klaidų. Kiek matome, premjeras žymių klaidų nėra padaręs.
Ministrui A. Verygai priekaištai tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos buvo išsakyti. Matyt, kai bus vertinamos karantino pamokos – tai politikai ar politologai ras trūkumų. Tokios situacijos kaip koronavirusas ir karantinas yra naudingos valdantiesiems politikams ir partijoms, nes jie yra matomi daug labiau nei opozicinės partijos.
Ką matome pasaulyje ir kitose šalyse, valdančiųjų partijų reitingai išaugo, o kai kuriuose šalyse net ženkliai. Pavyzdžiui, Vokietijoje krikščionių demokratų reitingas išaugo net 11 proc. Tokiu pat procentu padidėjo valdančiosios partijos reitingas Nyderlanduose. Bendras prieaugis per karantino laikotarpį partijoms buvo po 3-5 proc.“, – sakė A. Krupavičius.
Pasak politologo, Lietuvoje iki Seimo rinkimų lieka pakankamai daug laiko. Šiandien pagrindinis klausimas – kaip ir kokiomis priemonėmis iš pandemijos išeisime. Kokios pandemijos socialinės ir ekonominės pasekmės? Šis klausimas galbūt dabar ir nėra svarbiausias diskusijose, bet ši tema ateis.
