Dalis vairuotojų mano, jog policija ir kitos institucijos išvengtų tokio didžiulio darbo, jei dalyje Lietuvos kelių būtų padidintas maksimalus leistinas greitis. Automobilių kelių direkcija prašo kantrybės: ateityje laukia naujovių, o kai kur vairuotojai išties galės paspausti greičio pedalą.
Vidutinio greičio matuokliai šalikelėse kybo ne šiaip sau. Jie darbuojasi jau nuo praėjusių metų rudens. Policijos pareigūnai paskaičiavo, kad šiemet per pusmetį jie užfiksavo keliasdešimt tūkstančių greičio viršijimo atvejų.
Akyli 25-ių visoje šalyje išdėstytų sektorinių matuoklių žvilgsniai iš viso nuo sausio iki liepos pradžios pričiupo kiek daugiau nei 50 tūkstančių „skraiduolių“. Trečdalis pažeidėjų jau sulaukė laiškų su jiems skirtomis nuobaudomis.
Baudos siekia net 550 eurų
Dažniausiai pro kameras automobiliai pralėkdavo greitį viršydami nuo 10-ies iki 20-ies kilometrų per valandą – tokių protokolų surašyta per dešimt tūkstančių. Tūkstantis vairuotojų siautėjo kur kas pavojingiau – greitį viršijo nuo 30-ies iki 40-ies kilometrų per valandą.
Piniginė bauda tokiems pažeidėjams siekia apie 170 eurų, o motociklų, krovininių automobilių ar autobusų vairuotojams, neturintiems stažo, už tokį skubėjimą pusmečiui atimamas vairuotojo pažymėjimo.
Matuoklių užfiksuotų rekordininkų, kurie greitį viršijo net 50 kilometrų per valandą ar daugiau – beveik šimtas – ir bauda jau kur kas didesnė – 550 eurų. Pasak policijos, „kelių ereliai“ plačiau sparnus išskleidė orams atšilus, o daugiausiai pažeidimų, kas dešimtas, kelyje Vilnius–Minskas.
Patys vairuotojai dėl naujųjų matuoklių neburnoja, tačiau piktinasi šalies kelių ruožais, kuriuose leidžiamas maksimalus greitis yra tiesiog per mažas.
„Yra tam tikrų vietų, kur galėtų būti greičiau. Ypač greitkelyje Vilnius–Kaunas, kur yra nemažai apribojimų. Ta pati 100 km per valandą atkarpa“, – kalba vairuotoja.
Kitas automobilio vairuotojas pastebi, kad Europoje važiavimo tendencijos gerokai skiriasi nuo Lietuvos eismo taisyklių.
„Pagal Europą, kiek teko važinėti, tai atsistoji trasoje ir važiuoji, o pas mus yra nesužiūrėtų dalykų, kaip ir kai kuriose kitose srityse“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.
Štai kitas automobilio vairuotojas įsitikinęs, kad greičio paklaida neturėtų būti panaikinta, kadangi niekas Lietuvoje nevažiuoja leistinu greičiu.
„Niekas nevažiuoja tuo greičiu, kuris yra leidžiamas pagal kelių eismo taisykles. Paklaida visuomet turėtų būti“, – sako kalbantysis.
Kitas automobilio vairuotojas taip pat pastebi, kad dalis greičio ribojimų turėtų būti palankesni vairuotojams.
„Galėtų viskas būti laisviau ir lengviau. Antra vertus, valstybėje (Lietuvoje – aut. past.) buvo daug avarijų ir labai bloga situacija, tai kažkuria prasme mums reikia mokytis važinėti lėčiau“, – mano kalbintas asmuo.
Kai kur leistinas greitis didės
Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas tikina, kad vairuotojai iš dalies teisūs, mat kai kuriais keliais išties būtų galima važiuoti greičiau.
Visgi, šiandien kelių būklė tam dar nėra tinkama. Štai iki kitų metų planuojama sutvarkyti magistralę A1 ir tuomet keliu Vilnius–Kaunas jau bus galima važiuoti didesniu nei 120-ies kilometrų per valandą greičiu. Magistrale 2022 metais jau turėtų tapti ir kelias nuo Marijampolės iki pat Lenkijos sienos.
„Numatytos automagistralės, kuriose vairuotojai galės važiuoti 130 km/h greičiu. Yra kituose ruožuose numatoma, kur galbūt iki greitkelio režimo būtų galima pakelti (greitį – aut. past.). Lygiai taip pat „Megos“ sankryžoje, kur pertvarkomas visas Islandijos plentas, ten yra priimti sprendimai atskirti tranzitinį srautą nuo vietinio. Nuo to srauto, kuris nori važiuoti į tam tikras gyvenvietes ar prekybos centrus, nuo kito srauto, kurio leistinas greitis bus padidintas iki 110 kilometrų per valandą“, – kalba V. Andrejevas.
Nesutaria dėl greičio apribojimų
Kol šie keliai nesutvarkyti, vairuotojai pageidautų bent didesnės paklaidos vidutiniuose matuokliuose, mat dabar pažeidimu laikomas net ir minimalus greičio viršijimas – atsižvelgiama tik į galimą spidometro paklaidą, kuri nurodoma automobilio techniniame pase.
Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys sako, jog kol kas tokie pokyčiai nesvarstomi. Juolab kad statistika kalba pati už save – kas penktas eismo įvykis, kuriame sunkiai sužeidžiami ar žūsta žmonės, įvyksta būtent dėl nesaugaus greičio.
„Yra bausmės neišvengiamumas. Kad ir viršijai kažkiek kilometrų per valandą greitį, nekalbant apie tolerancijas, tu susilauksi atsakomybės. Tą vairuotojas suvokdamas, nenorėdamas turėti rūpesčių piniginių ar apsilankymo policijoje, vienomis ar kitomis sąlygomis bus priverstas laikytis kelių eismo taisyklių“, – pastebi V. Grašys.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas mano, jog Lietuvos keliuose reikėtų kalbėti ne apie laisvę, o atvirkščiai. Šalies infrastruktūra nėra tiek išvystyta, o ir atstumai nėra tokie dideli, kad tautiečiai čia lakstytų lyg autobanuose. Ką ir kalbėti apie riziką savo ir kitų gyvybėms dėl keliolikos sutaupytų minučių.
„Aš girdžiu prancūzus, kurie siūlo 80 km/h užmiesčio keliuose, skandinavus matau, kurie taip pat mažina greitį. Aš nežinau, iš kur mūsų vairuotojai traukia tą idėją, kad kažkas kažkur didins greičius. Žiūrėkime, kur juda Europa. Greičius mažina iki sunkvežimių lygio, kad važiuotumėme vienodu greičiu“, – mano pašnekovas.
Automobilių kelių direkcija informuoja, kad šalies keliuose vidutinio greičio sektorinių matuoklių išdygs ir dar daugiau. Tiesa, kol kas neaišku, ar dabartinės gretos pasipildys dar šiemet.
