„Bus įrengta ne mažiau kaip dešimt išmaniųjų interaktyviųjų perėjų, bus tiriamas jų efektyvumas. Perėjos turėtų įvairių daviklių pagalba pastebėti į perėją įžengusį asmenį ir signalizuoti vairuotojui tiek kelio ženkluose, tiek važiuojamojoje kelio dalyje įmontuotais signalais“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė šio projekto vadovas, Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas.
Idėjai įgyvendinti parinkta viena iš avaringiausių Kaune Kovo 11–osios gatvė. Išmaniosiomis technologijomis pažymėtos bus visos joje esančios nereguliuojamos perėjos.
„Kaunas yra pasidaręs juodųjų dėmių žemėlapį ir ištyręs vietas, kur dažniausiai įvyksta eismo įvykiai. Juodoji dėmė yra vieta, kur per ketverius pastaruosius metus eismo įvykiuose sužeista ne mažiau negu keturi eismo dalyviai. Ir viena iš avaringiausių gatvių ir yra Kovo 11–osios gatvė, kurioje mes turime dešimt juodųjų dėmių, didžioji dalis jų yra pėsčiųjų perėjos“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Tikimasi, kad perėjas pavyks įrengti iki metų pabaigos. Jos kainuos 160 tūkst. eurų, didžioji projekto dalis bus finansuota Norvegijos fondo lėšomis.
Prieš ir po perėjų įrengimo bus tiriamas jų veiksmingumas. Jeigu priemonė pasiteisins, tokių perėjų ruošiamasi įrengti ir daugiau.
Perėjų įrengimas yra projekto, kurio tikslas yra perimti iš Norvegijos patirtį geriant eismo saugumą, dalis. Kaip nurodo projekto rengėjai, nors Norvegijoje yra panašus automobilių skaičius kaip ir Lietuvoje, tačiau žuvusiųjų tūkstančiui gyventojų tenka triskart mažiau.
