2006 metų rudens kažkurią dieną. Vabalninko miestelyje pas Garbauskus šnekučiavosi keletas draugų ir svečių. Staiga viena jų, buvusi mokytoja Janina Černiauskaitė – Kuncevičienė ir sako: „Noriu pasakyti vieną sumanymą, tik bijau, kad juoksitės iš manęs“.
Kai visi susirinkę prisiekė, kad nesijuoks, Janina prisipažino norinti papuošti Vabalninką gražia skulptūra iš tikro granito. Šis sumanymas visiems taip patiko, kad greitai buvo pasikviestas Vabalninko „galva“ - seniūnas Stepas Gudas ir su Janina sukirsta rankomis: seniūnija paruošia vietą, įsipareigoja atsivežti paminklą, o mecenatė suranda skulptorių ir užsako paminklą.
Ir štai po pusantrų metų, po įvairių numatytų ir nenumatytų darbų, planuotų ir neplanuotų nesklandumų paminklas, gabentas iš Kinijos per Klaipėdą, gražų gegužės 3 dienos šeštadienį išskleidė virš Vabalninko savo sparnus, tarsi pateisindamas pavadinimą „Svajonė“. Paminklo aukštis – 3,8 metro, jis sveria 11 tonų.
Skulptorius R. Belevičius paminklo įvaizdžiu pasirinko biblijinį karalių Dovydą, bet jo jaunatviškam veidui suteikė lietuviškų bruožų, o į rankas vietoj arfos „įdavė“ lietuviškas kankles.
Šis paminklo „Svajonė“ iškilmingas pristatymas vainikavo jau visą savaitę trunkančias iškilmes, skirtas Vabalninko dienai.
Laikraščio „Šiaurės rytų“ Vabalninko biuro patalpose „Kraitės“ būrelio 14 moterų ir merginų suruošė parodą „Skrybelaitė“. Lankytojai buvo prašomi balsuoti ir išrinkti net 5 nominacijų skrybelaites – stilingiausią, kūrybiškiausią, vasariškiausią, žaismingiausią ir skirtą mamai. Vabalninko muziejuje pristatyta Angelės Fišaraitės – Šakalinienės paroda „Auksiniai paveikslai“. Vabalninko dienai pagerbti įvyks ir gegužės 10 – 11 dienomis VIII vaikų teatrų festivalis „Laimingas vaikų juokas“.
Šventės vedėjai pristato svečius, kurių tarpe matome ir atidengiamo paminklo autorių skulptorių Rytą Belevičių, ir mecenatę Janiną Černiauskaitę – Kuncevičienę.
Šventinę kalbą sakęs Vabalninko seniūnas Stepas Gudas pastebimai jaudinosi, prisiminęs ir nuveiktus darbus, ir iškilusias problemėles, nuoširdžiai vabalninkiečių vardu dėkojo ir paminklo kūrėjams, ir mecenatei už tokį Vabalninko papuošimą.
Vabalninko vėliavą pakelti ir buvo paprašyti R.Belevičius su Janina Černiauskaite – Kuncevičiene. Skambėjo „Siaudela“ dainos, šoko Vabalninko kultūros namų liaudiškų šokių kolektyvas, vadovaujamas Dalios Baltrušaitienės.
Perkirpti simbolišką juostelę ir oficialiai pristatyti paminklą pakviesti Janina Černiauskaitė – Kuncevičienė, Stepas Gudas ir Algirdas Garbauskas. Vabalninko klebonas Povilas Miškinis pakalbėję apie tikrąjį karalių Dovydą, apie jo antrininką dabar Vabalninke, apie svajones ir jų išsipildymus, pašventino Svajonę.
Iš prasidėjo, kaip ir dera, kalbų ir sveikinimų jūros. Kalbėjo skulptorius Rytas Belevičius, Vabalninko muziejininkai Mirdza ir Algirdas Garbauskai priminė paminklo atsiradimo, gaminimo, gabenimo istorijas, perskaitė paminklo priėmimo – perdavimo aktą, kurio trys egzemplioriai bus saugomi pas mecenatę, Vabalninko seniūnijoje ir Vabalninko muziejuje.
Vabalninkiečius ir jų svečius sveikino, paminklo mecenatei ir autoriui dėkojo Seimo narys V.Rinkevičius, 8 Vabalninko krašto bendruomenių vardu Nijolė Šatienė, Biržų savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė, Vabalninko ŽŪM direktorius Petras Narkevičius.
Ko gera, didžiausią staigmeną mecenatei pateikė ją pasveikinęs klasiokas Jonas Vareika, dabar gyvenantis Šiauliuose. Jis su Janina buvo Vabalninko mokyklos I – osios laidos 1950 metais abiturientai. Vabalninkiečių mokytojų vardu padėkos žodžius išsakė Lida Vareikienė, savo linkėjimais dėkojo tautodailininkas iš Kupiškio Leonas Perekšlis, buvęs Kupreliškio mokyklos mokytojas Kazimieras Melaika.
Vabalninko dienos šventės renginiai buvo pratęsti Vabalninko ŽŪM salėje, gražiai išpuoštoje Vabalninko dienai skirta atributika. Šventės vedėjai A.Stapulionienė ir A.Janulis kalbėjo apie Lietuvą, meilę, kryžius, Rūpintojėlį, šoko Vabalninko kultūros namų liaudiško šokio kolektyvo merginos.
M.Garbauskienė trumpai pašnekėjo apie svarbiausias Vabalninko istorijos datas, apie trigubą šventę Vabalninke džiaugėsi ir dėkojo mokytoja Dana Brazdžiūnienė, savo eiles skaitė Angėlė Jurevičienė.
Ir štai dar vienas iškilmingas momentas – į salę įnešamas „Lino žiedo“ žymuo. Šiais metais už nuopelnus Vabalninkui, už mecenatystę, už indėlį į Vabalninko krašto kultūrą jis įteikiamas Janinai Černiauskaitei – Kuncevičienei. Ji kartu pasirašo ir specialioje „Lino žiedo“ žymens laureatų knygoje. Vėl užgriūna sveikinimų lavina, o P.Prašmantienė Biržų rajono mero vardu įteikia garbės raštą.
Atsakomajame žodyje ponia Janina prisipažino nesitikėjusi taip būti pagerbta, kartu ji pakvietė prisiminti ir kitą gal šiek tiek šešėlyje likusį mecenatą – jos brolį, gyvenusį užsienyje ir po jo mirties atgabentą ir palaidotą Vabalninke.
Taip į Vabalninką atkeliavo Svajonė.
