Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui paviešinti wikileaks.org dokumentai, patvirtinę tuometės Vyriausybės atstovų bandymus sunaikinti jo įkurtą partiją, buvo netikėti.
Jie netikėti dėl atskleisto įžūlumo, kai paaiškėjo, kad žmonės, kurie siekė sužlugdyti Darbo partiją (DP), apie tai nesigėdydavo pasigirti net JAV ambasadoje. DP pirmininkas įtaria, kad buvusiems komunistams ir KGB atstovams būtinai reikėjo sukurti užnugarį ir įtikti amerikiečius, siekiant rasti dar vieną šeimininką. Briuselyje daug laiko praleidžiantis Lietuvos politikas mano, kad Lietuvoje politinė konkurencija peržengė ne tik moralios politikos slenkstį, bet laužo ir šalies įstatymus.
Partneriai baisesni už konkurentus?
– Kaip vertinate paskelbtą informaciją apie socialdemokratų bandymus pakeisti jūsų įkurtos partijos vadovybę ar net sužlugdyti visą partiją ir taip likti vieniems kairiųjų flange? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Uspaskicho.
– Tai, ką patvirtino JAV diplomatai, yra kraupi realybė. Būtent tokiose realijose tenka dirbti ne tik su konkurentais, bet ir partneriais. Pasirodo, būtent jie gali būti daug pavojingesni už konkurentus. Gedimino Kirkilo projektas prieš DP, jam būnant krašto apsaugos ministru, yra tikro sovietinio komunisto darbo bruožai, panašūs į šiandienos tvarką Baltarusijoje, kai savo oponentams likviduoti pasitelkiamos slaptosios tarnybos, teisėsaugos institucijos ir pan. Niekada nemaniau, kad tokius veiksmus gali daryti krašto apsaugos ministras. Tiesa, manęs tai per daug nestebina, nes apie panašius atvejus kalbėjau ir anksčiau. Šiandien tapo aišku, kad tam tikri Lietuvos politikai yra galutinai degradavę ir būdami partneriais visais įmanomais būdais stengiasi tave likviduoti. Dar baisiau, kad manipuliuodami tam tikra informacija, išskirtinai prieinama tik jiems, jie gali klaidinti šalies teisėsaugą, daryti poveikį ne tik joms, bet ir Vyriausybei, papirkinėti žiniasklaidą per verslo struktūras, ką anksčiau įrodė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas.
– Kodėl tuomečiam krašto apsaugos ministrui G. Kirkilui buvo aktualu naikinti DP?
– Iš mane pasiekusių tekstų galima daryti prielaidas apie akivaizdų asmeninį jo interesą daryti įtaką Vyriausybei. Bet tai yra tik siūlo galas. Manau, buvo siekiama kur kas daugiau. Nekalbu apie bylas prieš mane, turiu omenyje kur kas didesnį mastą. Manau, tokie žmonės net realiai nesuvokia, ką daro. Jie eina prieš įstatymus, demokratiją, pamindami bet kokius teisinės valstybės principus. Siekdami daryti spaudimą partijai ir jos nariams, jie imasi drastiškiausių veiksmų, kurių nė negali įsivaizduoti, nes niekada iki tol netikėjai, kad teisinėje valstybėje specialiųjų tarnybų darbuotojai ar jais apsimetantieji gali imtis bylų prieš vieną ar kitą asmenį ar juolab politinę partiją. Šiandien manau, kad kol kas matome tik dalelę viso paveikslo, kuris buvo kuriamas. Būdami valdžioje susidūrėme su labai keistomis aplinkybėmis, kurių tikroji reikšmė paaiškėjo tik dabar, bet kol kas apie tai dar anksti kalbėti. Esu įsitikinęs, kad kol manęs nebuvo Lietuvoje, G. Kirkilas darė viską, kad sužlugdytų tuometę Vyriausybę (apie tai minėjo ir Algirdas Mykolas Brazauskas), siekdamas neprileisti prie premjero posto Zigmanto Balčyčio. O tapęs ministru pirmininku būtent G. Kirkilas padarė didžiulių nuostolių Lietuvai.
– Ką turite omenyje?
– Tapęs ūkio ministru jaučiau savotišką spaudimą dėl tam tikrų sprendimų, susijusių su energetika, tiksliau – dujomis. Nenusileidęs joms, nesutikęs su tam tikromis aplinkybėmis buvau priverstas trauktis, o netrukus sulaukiau kai kurių netikėtų veiksmų prieš partiją, jos vadovus, savo šeimą ir frakcijos narius.
Nesitiki teisingumo
– Kaip vertinate DP tarybos praėjusios savaitės veiksmus dėl šios susidariusios situacijos?
– Partijos tarybos sprendimas galėjo būti kur kas griežtesnis, bet tai asmeninė mano nuomonė. Vertindamas situaciją turiu atsiriboti nuo savęs, nors akivaizdu, kad dalis veiksmų iš to paties G. Kirkilo buvo nukreipta prieš mane. Tai, kad taryba priėmė rezoliuciją, nutarė kreiptis į teisėsaugą – sveikintina. Nors truputį abejoju, kad bus bent pirštas pajudintas dėl šios situacijos. Kad ir kaip norėčiau tikėti teisingumu Lietuvoje, turiu pagrindo juo abejoti. Manau, kad sprendimas prašyti teisininkų išvadų iki kreipimosi yra labai teisingas.
– Ko tikitės iš teisėsaugos?
– Teisingumo ir aiškumo. Nieko kito nesitikiu. Jei pavyks nustatyti tikrąsias priežastis, kodėl taip buvo daroma – bus gerai, tačiau nepakankamai. Jei pavyktų užkirsti kelią, kad panašios situacijos nesikartotų ateityje, – būtų tiesiog puiku. Juk kalbame apie antiįstatymiškas veiklas aukščiausioje valstybės institucijoje – Vyriausybėje. Protu nesuvokiama, kokiu intrigų gali imtis ministras, siekdamas tapti premjeru. Kai mano kolegos užsienyje apie tai išgirdo, jie ne tik stebėjosi, bet iš viso nesuvokė, kad tai įmanoma ir tai vyksta Europos Sąjungos šalyje. Juokingiausia šioje istorijoje, kad tokių veiklų iniciatorius dar gyrėsi JAV ambasadoriui apie savo veiksmus ir ketinimus.
– Ar paaiškėjusios aplinkybės turės įtakos DP santykiams su socialdemokratais?
– Šią partiją visuomet buvau linkęs laikyti potencialiu ir patikimu partneriu. Nepaisant kai kurių nuomonių išsiskyrimų, jie buvo vieni tų, su kuriais galima dirbti išvien, ieškoti sprendimų, diskutuoti ir juos rasti. Aišku, visa ši situacija gali pakenkti santykiams, tačiau grįžęs į Lietuvą norėsiu būtinai apie tai kalbėtis su dabartiniu jų pirmininku, Algirdu Butkevičiumi.
Lietuvai G. Kirkilas niekada nedirbo
– Kam galėjo tarnauti G. Kirkilas?
– Ne paslaptis, kad karjerą jis pradėjo dar sovietmečiu, baigęs komunistų partijos mokyklą. Informacijos apie tai būta ir anksčiau, bet po vienos Rūtos Grinevičiūtės laidos abejonių neliko – šis veikėjas gyveno Lietuvoje nebe KGB struktūrų pagalbos. Jo prisitaikantis gyvenimo būdas atsiskleidė, kai kilo ginčas tarp Adolfo Šleževičiaus ir A. M. Brazausko – kad neprašautų pro šalį, jis tada tiesiog dingo iš Lietuvos ir vinguriavo kaip gyvatė. Todėl būtų neteisinga sakyti, kad jis veikė tik prieš DP. Manau, kad jis lengvai galėtų parduoti savo partijos bičiulius, vadovus, o gal net ir savo motiną. Lietuvos valstybei jis niekada nedirbo. Kalbu taip, nes dar kurdamas partiją gaudavau įvairiausios informacijos apie ketinimus mus sunaikinti, kenkti mano verslui. Būta visko – tiek spaudimo, tiek grasinimų. Nesureikšminau, nes esu iš tų, kurie tokioms nesąmonėms neturi laiko. Deja, turiu pripažinti, kad galbūt klydau, nes akivaizdu, jog mūsų atsiradimas daug kam sukėlė grėsmę. Šiandien galiu pasakyti, kad DP visuomet yra pasiruošusi būti artima partnere visoms politinėms partijoms, nes Lietuvos interesai mums yra pagrindiniai. Kalbu taip, nes galiu dirbti ir su socialdemokratais, ir su konservatoriais. Nematau didelio skirtumo, su kuo siekti gerovės šaliai, svarbiausia – vieningai ir greitai. Kalbant apie G. Kirkilą, turiu rimto pagrindo įtarti kelis asmenis, tačiau kol kas tą informaciją pasilaikysiu su savimi.
Vidmantas Babrauskas
