Pačios didžiausios ir galingiausios pasaulio valstybės negali laimėti karo Afganistane, kuriame gyvena apie 31 milijonas gyventojų. Iš pradžių tuo įsitikino Sovietų Sąjunga, nesėkmingai kariavusi už savo pastatytą režimą net dešimt metų 1979-1989 m. Galiausiai M. Gorbačiovui teko pripažinti Sovietų Sąjungos pralaimėjimą ir netekus tūkstančių gyvybių, šimtatūkstantinę armiją išvesti iš Afganistano. Šiame kare afganistaniečius rėmė JAV, tiekdamos Stinger tipo raketas bei teikdamos partizanams finansinę pagalbą, taip pat Pakistanas.
Dabar, panašu, nelaimėjus karo, su Jungtinių Tautų mandatu atėjus į šią šalį, be pergalės džiaugsmo Afganistaną teks palikti JAV, Anglijos ir kitoms NATO šalims. Pagal NATO planus visos karinės pajėgos iš Afganistano turėtų būti išvestos 2014 metais. Tačiau neseniai, po amerikiečio kario įvykdyto incidento, kai buvo nušauta 16 civilių gyventojų, Afganistane ir Pakistane kilęs didžiulis pasipiktinimas, privertė prezidentą Hamidą Karzajų užimti griežtesnę poziciją JAV ir kitų NATO šalių atžvilgiu. Kaip rašė vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Afganistano prezidentas susitikime su Kabulą aplankiusiu JAV Gynybos ministru Leonu Panneta pareiškė, kad Afganistanas pageidautų, jog ateinančių metų pabaigoje visa NATO kariuomenė būtų išvesta iš šalies ir kad „joks užsienietis nekeltų kojos į afganistaniečio namus“.
Pasitikėjimas užsieniečiais, anot prezidento, tik tuomet bus sugrąžintas, kai „svetimšaliai kariai pradės gerbti afganistaniečių religines ir kultūrines vertybes“. Afganistano parlamentas, susirinkęs Kabule, pareikalavo iš JAV vyriausybės, kad JAV karys, nušovęs civilius, būtų perduotas Afganistano teisėsaugai ir būtų viešai teisiamas jų šalyje. Tačiau seržantas Robertas Bales, kaltinamas civilių afganistaniečių sušaudymu, jau yra JAV Kanzaso valstijoje. Amerikiečiai neketina jo perduoti afganistaniečiams, nes jis privalo stoti prieš JAV karo teismą. Už kiekvieną nužudytą afganistanietį JAV sumokėjo po 50 tūkstančių dolerių.
Paradoksalu tai, kad dabartinė Afganistano valdžia laikosi JAV ir kitų NATO šalių pagalba, o prezidentas Karzajus darydamas tokį pareiškimą tarsi kerta šaką, ant kurios jis sėdi.Tačiau, kaip pažymi vokiečių apžvalgininkas Jochenas Buchsteineris, prezidentas gerai žino, ką daro. Nes afganistaniečių kultūroje išdidumas, garbė ir kerštas turi kur kas svarbesnę reikšmę nei vakarų kultūroje. Todėl Karzajaus pareiškimo negalima vertinti tik iš racionalios pusės.
Tačiau vėliau susitikime su NATO Generaliniu sekretoriumi A.Rasmussenu, Afganistano prezidentas Karzajus tarsi paneigė savo žodžius , prašydamas NATO pasilikti ilgiau nei sutarta, nes suvokia, kad be jų karių pats Karzajus ilgai neišsilaikys. Kita vertus, NATO susiduria su logistinėmis problemomis, planuodami būsimą NATO karių išvedimą. Kaip pažymi žurnalas „Spiegel“, NATO emisarai jau lankėsi Vidurinės Azijos šalyse ir zondavo šių valstybių vadovų nuotaikas ir galimybes panaudoti jų oro uostus.
Barackas Obama, ir Davidas Camerunas, kurių šalys turi daugiausia karių Afganistane, jau yra susitaikę, kad teks palikti Afganistaną be pergalės džiaugsmo. Deja, neteks patirti net menko pasitenkinimo, kurį jų valstybės patyrė, palikę anksčiau Iraką. Irake jie paliko santykinai stabilią vyriausybę ir neblogai parengtą kariuomenę, užtikrinusią šalyje ramybę.
Deja, afganistaniečių kariuomenė neprilygsta irakiečiams nei savo koviniu pasirengimu, nei noru ginti dabartinį režimą, nors daug lėšų išleista jos apmokymams. Anot „Polityka“ apžvalgininko W. Smaczynskio Afganistano kariuomenėje klesti analfabetizmas ir lengvabūdiškas elgesys su ginklu. Paskutiniu metu padažnėjo atvejai, kai afganistaniečių kariai nukreipia ginklą į savo sąjungininkus. Vargu bau, ši kariuomenė gins prezidentą Karzajų, kuris bijo išeiti iš savo rūmų ir tik retais atvejais iš jo išvyksta.
NATO šalių kariams nepavyksta įvesti kontrolę visai Afganistano teritorijai. O Pakistanas nuolat rūpinasi, kad Talibano karių srautas nenutruktų iš Pakistano į Afganistaną. Pakistanas seniai žaidžia dvigubą žaidimą. Pats gaudamas finansinę paramą iš JAV, Pakistanas visai nesuinteresuotas tokiu Afganistanu, kokiu jį projektuoja JAV ir NATO. Todėl Talibano kariai gauna visokeriopą paramą iš pakistaniečių. Karzajaus režimo priešininkų daugėja ir tarp eilinių afganistaniečių, kuriems jau įkyrėjo ir korumpuotas Karzajaus režimas ir svetimi kareiviai, nors ir padedantys palaikyti taiką ir tvarką šalyje. Įdomu, kad JAV prezidento Obamos planai sutampa su afganistaniečių. Jis pasiryžęs kuo greičiau išvesti savo karius kaip buvo žadėjęs savo rinkėjams ir laimėti dar vieną kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Įtempti santykiai su Iranu, kuris ketina sukurti savo atominį ginklą ir graso visam regiono saugumui, gali išprovokuoti dar vieną karą, kuriame JAV gali tekti kariauti.
Apžvalgininkai neabejoja, kad amerikiečiams išėjus, ramybės Afganistane nebus.Įsiplieks naujas karas su dar didesne jėga. Amerikiečiai ,tikriausiai, parems vieną iš kariaujančių pusių. Neabejingi liks ir pakistaniečiai, o taip pat Indija ir Kinija, turinčios savo interesus šioje šalyje. Kinija jau yra nemažai investavusi į Afganistaną ir savo investiticijas pasiryžusi apsaugoti. Dar viena kaimynė - Rusija taip pat neliks abejinga įvykiams Afganistane. Kažin ar Europos šalims bus ką ten veikti?
