Lietuva sulaukė pilnametystės ir užaugino pirmąją nepriklausomoje valstybėje gimusią kartą, tačiau valstybėje kol kas nepavyko įtvirtinti visų demokratijos vertybių, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
„Atgimusiai Lietuvai 18 metų. Labai simboliška: būsimuosiuose Seimo rinkimuose jau šių metų rudenį pirma kartą dalyvaus Lietuvos žmonės, gimę po 1990 metų kovo 11-osios. (...) Galima sakyti, kad ir pati Lietuva yra panaši į tokio amžiaus pilnametį, kuris turi gyvenimo perspektyvą, teises ir pareigas, plačią socialinės, ekonominės, kultūrinės veiklos erdvę“, - iškilmingame posėdyje kalbėjo parlamento vadovas.
Tačiau, pasak V.Muntiano, nepaisant puikių laimėjimų, Lietuva dar neįtvirtino visų demokratijos vertybių ir nesukūrė tvirtos pilietinės visuomenės. Šaliai nepavyksta ir galutinai atsikratyti likusių okupacijos gniaužtų, tarp kurių jis paminėjo išlikusią Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra vadinamos „energetinėmis salomis“, nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.
„Po 18 metų nepriklausomybės vis dar nesame energetiškai nepriklausomi nuo didžiosios kaimynės. Užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, uždarius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką yra pagrindinė mūsų užduotis šiandien“, - senojoje plenarinių posėdžių salėje, kur buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, sakė Seimo pirmininkas.
Nepriklausomybės akto signataras Narcizas Rasimavičius, sudėjęs didžiules viltis į beveik 35 tūkst. aštuoniolikmečių, gimusių paskelbus valstybės nepriklausomybę, visgi išsakė abejones dabartiniais Lietuvos pasiekimais. Pasak signataro, užtenka prisiminti energetikos problemas ir didžiules diskusijas dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimo.
„Prisiminkime „Leo LT“. O atominės referendumas, tai referendumas prieš laisvos elektros rinkos atsiradimą Lietuvoje“, - iš tribūnos kalbėjo N.Rasimavičius, primindamas Liberalų sąjūdžio bei kai kurių privačių asmenų iniciatyvas referendume piliečių atsiklausti, ar Lietuvai reikia naujos atominės jėgainės.
Tuo metu iškilmingame Kovo 11-osios posėdyje Seime dalyvavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininkas Jeanas Paulis Costa pabrėžė, jog daugelį Europos valstybių stebina tokia greita Lietuvos pažanga įtvirtinant žmogaus teises bei konstruojant demokratines institucijas. Svečio teigimu, pastaruoju metu EŽTT pastebimas skundų iš Lietuvos stabilizavimasis ir nežymus mažėjimas, kuris, pasak J.P.Costa, reiškia, jog Lietuva žmogaus teisių srityje daro pažangą.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė Lietuvos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Iki to laiko Lietuva pusę amžiaus buvo inkorporuota į ją okupavusios SSRS sudėtį.
