atkuriamasis seimas

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.

Prieš 30 metų mūsų valstybės istorijoje įvyko ypatingai reikšmingas įvykis – Atkuriamasis Seimas paskelbė apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atstatymą. Lietuva, nusikračiusi 50 metų slėgusių sovietinės okupacijos pančių, per tris dešimtmečius pasiekė stebėtiną ekonominį ir socialinį proveržį bei įsiliejo į pasaulinį kontekstą kaip visavertė moderni demokratinė valstybė.

„Sako, žiūrėk, ką radau antikvariate. Kaip manai, jeigu mes greta sudėtume abu Seimus, kaip tai atrodytų?“, – ketvirtadienį pristatydama knygą „Lietuvos Steigiamojo ir Atkuriamojo seimo nariai. Glaustos biografijos“, kurios idėjos autorius Nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011), sakė Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, į kurią su knygos idėja pirmiausia ir kreipėsi B. Lubys.

Lietuvos politikai „gerina“ istoriją. Jei nėra fakto, galima jį sukurti atgaline data ir džiaugtis. Tik vadovėlių autoriai nespėja koja kojon. Istorijos patobulinimai Rusijos antilietuviška propaganda, nors ir labai klastinga, nepastebi vienos srities, kurioje akivaizdžiai matomas lietuvių polinkis rašyti istoriją pagal politinę madą. Ne ten, kur žiūri fašistinės Rusijos vanagai. Tai ne koks nors vadovėlis, ne užrašai ant tiltų ar fasadų. Ir ne paminklai.

Niujorko lietuviai džiaugėsi, sveikindami pas juos atvykusį premjerą Gediminą Kirkilą ir dėkojo jam už paramą, patyrę, kad kaip tik šiomis Amerikoje svečiavimosi dienomis Lietuvos Seimas didele balsų persvara priėmė dvigubos pilietybės įstatymą. Susitikimas malonus abiem pusėm. Tačiau jis gali būti ir per ankstyvas, nes vos tik balsavimui pasibaigus - 78 už , 4 prieš, 9 susilaikė - tuojau pat pasigirdo ūžimas prieš.

Lietuva sulaukė pilnametystės ir užaugino pirmąją nepriklausomoje valstybėje gimusią kartą, tačiau valstybėje kol kas nepavyko įtvirtinti visų demokratijos vertybių, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. „Atgimusiai Lietuvai 18 metų. Labai simboliška: būsimuosiuose Seimo rinkimuose jau šių metų rudenį pirma kartą dalyvaus Lietuvos žmonės, gimę po 1990 metų kovo 11-osios.

Lietuva antradienį minės 18-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Vilniuje Kovo 11-ajai skirti renginiai prasidės pirmadienį Seimo rūmuose vyksiančiu tradiciniu šachmatų „žaibo“ turnyru „Seimo taurė 2008“. Antradienį rengiamas iškilmingas Seimo posėdis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos partizanų vado, vieno iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovų Adolfo Ramanausko-Vanago 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Prieš 90 metų 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Į šį dokumentą „Lietuvos žinios“ pažvelgė signataro Jokūbo Šerno giminaičio Tomo Šerno, istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir vieno svarbiausių jau atkurtos nepriklausomybės architektų Vytauto Landsbergio akimis. Teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas, ministras be portfelio, banko valdytojas, ryšių su Mažosios Lietuvos lietuvninkų taryba koordinatorius. Visa tai apie J. Šerną.

Dar šiais metais Seimas žada suvienodinti įstatymus, kuriais bus reglamentuotas valstybės simbolių naudojimas. Kadangi Vyčio spalvos, raitelio figūra daugiau nekis, tai ir priežasčių nesusipratimams bei komiškoms istorijoms nebeliks, skelbia „Lietuvos žinios“.  LŽ rašė, kad valstybės simbolius neretai kas kaip nori, taip ir naudoja ar vaizduoja. Atrodo, kad tokia netvarka greitai baigsis.

Neseniai per visą Lietuvą plačiai nuskambėjęs Seimo narių mėginimas pasiskirti sau rentas eilinį kartą padidino ir taip jau gana didelę tautos nepagarbą savo valdžiai bei nepadidino piliečių pasididžiavimo savo valstybe. Teigiama, kad šiam įvykiui turėjo būti lemta vien tik „dūmų uždangos“ vaidmuo siekiant nukreipti didžiosios visuomenės dalies dėmesį nuo naujos atominės elektrinės reikalų svarstymo  ir nuo ateičiai Lietuvoje projektuojamo didžiojo energetikos biznio pyrago dalybų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atmetė parlamentaro Juliaus Sabatausko ir dar keliasdešimties Seimo narių pasiūlymą iš buvusių sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) kadrinių darbuotojų veiklą ribojančio įstatymo projekto išbraukti KGB rezervo karininkus. Jeigu Seimas pritars šiam įstatymo projektui, vadinamieji KGB rezervistai dešimt metų negalės eiti valstybės tarnautojų ar statutinių tarnautojų pareigų.

Šiemet Seimo rinkimai gali būti surengti rudenį. Konkrečią datą Prezidentas turi nustatyti iki balandžio 19 d. R.Paksas žada atsižvelgti į parlamentarų pageidavimus ir Seimo rinkimus skelbti rugsėjį. Mat pagal dabar galiojančią tvarką Seimo rinkimai kaskart vyksta keliomis savaitėmis anksčiau, ir jei ši tvarka nesikeis, 2008-aisiais prie urnų ateisime gal net vidurvasarį.

Lietuvoje ketvirtadienį (03.11) minimos keturioliktos šalies nepriklausomybės atkūrimo metinės. Kovo 11-ai skirti renginiai prasidės ketvirtadienį rengiamu iškilmingu Seimo posėdžiu. Vėliau Seimo rūmuose bus pristatytas Antano Beinoravičiaus paveikslas "Žalgirio mūšis". Vidurdienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje vyks iškilminga valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Po vėliavos pakėlimo ceremonijos Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje prasidės pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas.

Grupė Atkuriamojo Seimo narių iš Klaipėdos paragino prezidentą Rolandą Paksą atsistatydinti, kad netaptų Lietuvos integracijos į demokratinių šalių bendriją "duobkasiu". Penktadienį (02.06) dienraštyje "Lietuvos žinios" paskelbtame atvirame laiške R. Paksui rašoma, kad jei jis būtų viešai prisipažinęs klaidas vos prasidėjus skandalui, "Lietuva būtų turėjusi suklydusį, tačiau apsivaliusį prezidentą be jokių, tarp jų ir tarptautinių, problemų". Tačiau, kaip rašoma laiške, "paaiškėjus, kad Jūsų...

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė tikįs, kad gegužės mėnesį rengiamame referendume Lietuvos žmonės pasakys "taip" Europos Sąjungai, "taip" - saugiai ir klestinčiai Lietuvai, "taip" - laisvam Lietuvos žmogui. Tai Seimo pirmininkas sakė iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame tryliktosioms nepriklausomybės atkūrimo mėtinėms paminėti.