Šiemet Seimo rinkimai gali būti surengti rudenį. Konkrečią datą Prezidentas turi nustatyti iki balandžio 19 d. R.Paksas žada atsižvelgti į parlamentarų pageidavimus ir Seimo rinkimus skelbti rugsėjį. Mat pagal dabar galiojančią tvarką Seimo rinkimai kaskart vyksta keliomis savaitėmis anksčiau, ir jei ši tvarka nesikeis, 2008-aisiais prie urnų ateisime gal net vidurvasarį.
Toks rinkimų datos pasislinkimas galėtų smarkiai sumažinti piliečių aktyvumą ar net sužlugdyti rinkimus vienmandatėse apygardose. Todėl svarstoma galimybė keisti Konstituciją, t.y. nustatyti fiksuotą Seimo rinkimų datą. Pastovi rinkimų data patvirtinta daugelyje pasaulio valstybių.
Kodėl geriau pavasarį?
Seime užregistruotas siūlymas - kas ketveri metai rinkimus rengti antrąjį spalio sekmadienį, kuomet yra baigti žemės ūkio darbai (Šis siūlymas kovo 12 d. susilaukė visų parlamentinių frakcijų paramos – “Omni laiko” pastaba.). Peikiame rudeninius rinkimus ir pateikiame rimtus argumentus, kad geriau būtų parlamentą rinkti pavasarį. Kodėl?
Visi XX a. Lietuvos valstybingumą lėmę sprendimai yra priimti žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Geresnių pavyzdžių, nei Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, rasti būtų sunku. Vertėtų prisiminti, kad ir Steigiamasis (1920 m.), ir Atkuriamasis Seimas (1990 m.) buvo išrinkti pavasarį. Visi tarpukario Lietuvos Seimai buvo renkami gegužės arba birželio mėnesiais. Tik kartą - 1922 m. - rinkimai įvyko rudenį, ir vienintelį kartą komunistai Seime gavo vietų. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visi rinkimai į Seimą buvo organizuojami rudenį. Gal todėl dominavo ne ateitį modeliuojanti, o praeitį reflektuojanti rinkėjų valia. Ji reiškėsi "švytuoklės principu": partija, buvusi valdžioje, daugumą prarasdavo.
Ruduo gimdo depresiją
Lietuvių gyvenimui tradicijos ir gamtos kaita turėjo ir tebeturi didelės įtakos. Nors metų laikai tautiečių darbus rikiuoja nebe taip griežtai kaip kadaise, tačiau nuotaikas veikia gal net labiau nei seniau. Kokios šventės būna rudenį? Liūdnosios Ilgės arba Vėlinės. O pavasarį? Linksmosios Užgavėnės. Krikščionybė Lietuvoje prie pagoniškų tradicijų ir švenčių dvasios sugebėjo prisiderinti, tačiau lietuviška demokratija šių aplinkybių kol kas dar neįvertina. Ir be reikalo.Krašto pažangos projektai, kuriuos siūlo partijos, metų gale lietuviams nerūpi. Rudenį jie prisimena netektis ir mirusiuosius, ilgisi kažko tolimo. Tautiečių žvilgsnis tuomet nukreiptas ne į buitiškąją ateitį, o aukštyn - į būtiškąsias dausas arba atgalios - į praeitį. Rudeninis knaisiojimasis prisiminimuose gimdo depresiją ir verčia ieškoti kaltųjų. Žemės ūkio darbus baigusio ir aruodus pripildžiusio lietuvio neapleidžia niūrios archetipinės mintys. Jos kužda, kad rinkimai tėra kelias "prie lovio", - taigi sėja nepasitikėjimą valdžia ir varo į neviltį.
Politinių užgavėnių kviesliai
Visai kas kita - pavasarį žadinantis ir žiemą iš kiemo varantis Užgavėnių laikas. Tuomet lietuviai iš dvasinės egzistencijos "nužengia" į žemiškąją būtį. Atgajos, gaivos, gimimo laikas - palankiausias metas Seimo rinkimams. Juk paralelės tarp Užgavėnių persirengėlių ir besibalotiruojančiųjų į Seimą - akivaizdžios. Pirmieji, anot A.J.Greimo, atstovauja gemalinėms, dar neišbaigtoms gyvenimo formoms. Tai tėra į žemiškąjį gyvenimą besirengiančios ateiti būtybės. Besibalotiruojantys politikai žemiškąsias formas seniai įgavę, bet ketina ateiti į politinio gyvenimo realybę. Jų kaukės - rinkiminės partijų programos, o vietoj blynų ir kakavos jie kaulija rinkėjų "balsų". Būtų dar smagiau bei naudingiau, jei pavasariui artėjant piliečius naujam metafizinės gimties virsmui žadintų ne tik velniai, giltinės bei ožiai, bet ir įvairūs liberalai, konservatoriai beigi socialdemokratai.Rinkiminę agitaciją reikėtų pinti ne į nostalgiškas Vėlinių, o į smagias Užgavėnių ir pavasario žadinimo apeigas. Tinkamu metų laiku - žiemą ir jai besibaigiant - atliekamos rinkimų apeigos būtų labiau priimtinos etnines šaknis išsaugojusiam tautiečiui. Juk pavasariais lietuviai mąsto "į priekį" - valstybiškai.
Vytautas STRAZDAS,"Dialogo" apžvalgininkas
Elenos Tervidytės nuotr.
