Į dešimtąjį Sąjūdžio suvažiavimą susirinkę jo nariai teigia, kad per beveik dvidešimt veiklos metų atlikta daugelis užsibrėžtų tikslų. Dabar bus siekiama didinti įtaką bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.
Prieš 18 metų susibūręs Sąjūdis sujungė Lietuvą ir nutiesė kelią į Nepriklausomybę. Sąjūdžio idėjas palaikė kiekvienas lietuvis, vėliau jo branduolys išsklido į įvairias partijas, praneša LTV naujienų tarnyba.
Šiandien visuomeninėje organizacijoje likę apie trys tūkstančiai narių. Vilniuje šeštadienį vykusiame 10-ajame Sąjūdžio suvažiavime kalbėta, kad reikia keisti veiklos gaires.
„Anksčiau buvo sakoma, kad Sąjūdis turėtų apjungti, bet dabar manau, kad reikia bendradarbiauti su visomis tautos išlikimui neabejingomis jėgomis“, – teigė Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas.
Panašūs visuomeniniai judėjimai kaimyninėse Baltijos valstybėse išseko atkūrus nepriklausomybę, o aktyvesniems laisvės siekusiems žmonėms susibūrus į partijas.
Apie jų veiklą byloja tik muziejuose saugoma medžiaga. Tačiau buvęs Sąjūdžio lyderis europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuvoje Sąjūdžiui dar yra ką veikti.
„Mes neturim net muziejaus. Tai reiškia, kad valdžiai nelabai reikia net muziejaus. Nors su Sąjūdžiu Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Tai ištrinama iš istorijos. Tad juo labiau reikia gyvo Sąjūdžio“, – teigė V. Landsbergis.
Suvažiavime buvo renkama nauja taryba, svarstomos rezoliucijos dėl stringančių žemės, švietimo reformų. Sąjūdžio nariai teigia, kad svarbiausias jų darbas – siekti teisingumo.
