Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose operacijose“ projektą. Ankstesnis Seimo nutarimas neteks galios 2008 m. rugsėjo 30 dieną.
Prezidento teikiamame Seimo nutarimo projekte apibrėžiamas teisinis pagrindas Lietuvos kariams ir kariniams vienetams dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose, NATO ir ES karinėse vadavietėse ir tarptautinėse operacijose. Šiuo metu NATO greitojo reagavimo pajėgose budi Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas, kurį sudaro 75 kariai, ir vandenvalos vienetas, kurį sudaro 10 karių.
Seimui patvirtinus V.Adamkaus pateiktą nutarimo projektą, Lietuva galėtų operatyviai vykdyti įsipareigojimus Aljansui ir ES. Nutarimo nuostatos leistų Lietuvai nedelsiant siųsti į tarptautines operacijas NATO greitojo reagavimo pajėgoms bei ES kovinei grupei priskirtus Lietuvos karinius vienetus, o taip pat ir Lietuvos karius, tarnaujančius NATO ir ES karinėse vadavietėse. NATO greitojo reagavimo pajėgos, ES kovinė grupė, NATO ir ES vadaviečių personalas tarptautinėse operacijose gali būti panaudojamas tik Šiaurės Atlanto Tarybai arba ES Tarybai priėmus atitinkamus sprendimus.
Dalyvavimas greitojo reagavimo pajėgose skatina Šiaurės Atlanto Tarybos valstybes reformuoti nacionalines pajėgas ir siekti, kad jos būtų modernios, mobilios, gerai pasirengę ir puikiai aprūpintos.
Įgyvendindama šalies ginkluotųjų pajėgų plėtros ir modernizacijos planus, Lietuva planuoja didinti savo indėlį į šias aukštos parengties pajėgas. Planuojama, kad 2010 metų pirmąjį pusmetį NATO greitojo reagavimo pajėgose budės apie 550 Lietuvos karių, kurie bus priskirti jungtiniam Baltijos batalionui. Dar apie 100 karių dalyvaus NATO greitojo reagavimo pajėgose 2010 metų antrąjį pusmetį ir apie 200 karių bus priskirti ES kovinei grupei. Taip pat apie 40 Lietuvos karių atliks tarnybą NATO ir ES karinėse vadavietėse.
Šios Aljanso pajėgos - tai nuolatinės daugianacionalinės bendros pajėgos, sudarytos iš sausumos, oro ir jūrų kovinių vienetų. Valstybės skiria karinius pajėgumus trims pusės metų trukmės ciklams – vieneto mokymo, budėjimo ir poilsio.
Kaip teigiama pranešime, NATO greitojo reagavimo pajėgos atskleidžia, kad Aljanso pamatas yra grindžiamas transatlantiniais santykiais, kolegiškumo ir solidarumo dvasia. Šios pajėgos yra realus karinis instrumentas, kuris bet kada gali būti panaudotas NATO reikmėms, tai pat ir Šiaurės Atlanto sutarties penktojo straipsnio operacijoms.
Lietuva ES gynybos politikos rėmuose, prisideda ir prie ES greitojo reagavimo pajėgų.
