Lietuvos gynybinės galios tyrimo metu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.
Simuliacijos metu apskaičiuojama, kaip Lietuvai pavyksta atremti ataką, turint omenyje visas šiuo metu žinomas to laikotarpio aplinkybes, įskaitant ir tai, kad turime dislokuotą vokiečių brigadą.
Latgala taptų latviškuoju Donbasu
Simuliacijos metu projektuota Baltijos šalių apsuptis. Norint sulaikyti spaudimą iš rytų, Estijos-Rusijos pasienio miesto Narvos ir Narvos upės ašis būtų itin svarbi ginant Estijos teritoriją.
Estija taip pat turėtų gintis nuo atakų iš Pskovo, kuris mažiau už 100 kilometrų nuo Estijos, netoli Pskovo ežero ir Estijos pasienio.
Nestabdant rusų pajėgų, būtų okupuota Latgala. Šiame su Rusija besiribojančiame Latvijos regione gyventojų daugumą sudaro rusai. Ne vienerius metus baiminamasi, kad Latgaloje gali įsižiebti prorusiškų separatistų judėjimai, mat šalyje yra grupė aktyvistų, norinčių autonomijos.
Vykdydamas „naujos kartos karą“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vyriausiajai žvalgybai (GRU) parengti planus, kaip paversti Latgalą „Baltijos šalių Donbasu“.
Daugpilis, kaip antras pagal dydį Latvijos miestas, yra Latgalos regiono administracinis centras. Daugpilio ašis – gyvybiškai svarbi, kad rusų pajėgos neplistų nei tolyn į Latviją, nei į Lietuvą, todėl įsiveržus Rusijai šią teritoriją reikėtų ginti ir Lietuvai.
„Lietuva turėtų kovoti pietryčių Latvijoje, Daugpilio ašyje, nes Dauguvos upės linijos gynimas yra esminis dalykas siekiant sužlugdyti pagrindinį Rusijos operatyvinį puolimą“, – sakoma tyrimo pristatyme.
Įsiveržimas į Lietuvą: pagrindinės kryptys
Lietuvai gyvybiškai svarbi yra Vilniaus-Kauno ašis. Iš Baltarusijos priešo pajėgos judėtų Vilniaus link. Nors sostinė atsilaikytų, Rusijos kariuomenė (remiama Baltarusijos) judėtų Kauno link.
Tuo metu nestabdoma Rusijos kariuomenė iš Latvijos judėtų į vakarus ir pietvakarius, užimdama šiaurės rytinę Lietuvos dalį, o iš Kaliningrado priešas stumtųsi į rytus, paskui į pietryčius per Suvalkiją.
Kaip nurodoma tyrime, karo atveju Vilniuje, tikriausiai ir Kaune, būtų surengtos atakos ne tik prieš karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą.
Apskaičiuota, kad per 10 įsiveržimo į Lietuvą dienų mūsų pajėgos prarastų 17 tankų, 145 šarvuočius/pėstininkų kovos mašinas, 17 artilerijos pabūklų ir 3650 karių.
Priešo nuostoliai ryškesni – per šią operaciją okupantai nuostoliai prarastų 411 tankų, 1019 šarvuočių/pėstininkų kovos mašinų, 254 artilerijos pabūklų ir 11420 karių.
Ištyrė, kokia Lietuvos gynybinė galia
Kaip nurodo forumo organizatoriai, tai pirmas tokio masto viešai skelbiamas tyrimas Lietuvoje, kurio tikslas – atsakyti mūsų šalies visuomenei ir verslui, ar karinio konflikto atveju Lietuva yra apginama ir kiek reikia išteklių, kad galėtume nesibaiminti dėl šalies saugumo ir sieti su Lietuva savo ateitį bei investicinius planus.
Tyrimas atliktas pasitelkus aukščiausio rango profesionalus, tokius kaip Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, ir kiti JAV, Vokietijos, Lenkijos ir mūsų šalies gynybos ekspertai.
Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.
Viena preziumuojama, kad 2027 m. Rusijos federacija užpuola mūsų šalį ir kaip Lietuvai pavyksta atremti ataką, turint omenyje visas šiuo metu žinomas to laikotarpio aplinkybes, įskaitant ir tai, kad turime dislokuotą vokiečių brigadą.
Antra simuliacija siekta gauti aiškią išvadą, kokių išteklių reikia mūsų šaliai, kad karinio konflikto atveju užtektų Lietuvos kariuomenės pajėgumų iki tol, kol atvyktų gausios sąjungininkų sausumos pajėgos, ir per tą laiką nekiltų grėsmė valstybingumui ir teritoriniam vientisumui.
