Mokslo pasiekimai, technologijos naujovės, išradimai nelabai paveikė žmonių tikėjimą stebuklais. Visokiais burtininkais ir žiniuonėmis tiki ne tik kur nors Afrikos smėlynuose klajojantis beduinas ar Azijos džiunglėse gaidžių kovas stebintis vietnamietis, ar Lietuvos pamiškėje gyvenanti močiutė, bet ir mokslus baigę jauni žmonės.
Tiko net drabužiai
Neseniai dvi 26 ir 28 metų vilnietės kreipėsi į policiją ir papasakojo, kad jas nuskriaudė... būrėjos. Abi moterys patikėjo, kad yra prakeiktos ir būrėjoms, kad šios nuimtų prakeikimą, sukišo didžiulius pinigus – net 68 000 litų.
Vyresnioji moteris buvo mulkinama keletą mėnesių. Kai ji kreipėsi į būrėją, ši iš karto nustatė, kad ne tik moteris, bet ir visa jos šeima yra prakeikta. „Tas prakeikimas toks galingas, kad jis palies ne tik tave, bet ir tavo gimines, – įtaigiu balsu klientei aiškino juodosios magijos žinovė. – Net tavo vaikai, kai tik gims bus prakeikti ir neturės laimės. Jų gyvenimas bus sunkus, juos kankins ligos“. Moteris, išgirdusi tokias pranašystes, pakraupo. Ji vos ne ant kelių klaupėsi prieš būrėją prašydama nuimti prakeiksmą. Kiek pasispyriojusi, tarsi keldama kainą, čigonė sutiko pagelbėti likimo nuskriaustai moteriškei. „Bet žinok, kad nuimčiau tokį galingą prakeiksmą, teks pasistengti ir tau, ir man. Tad apsiginkluok kantrybe“, – perspėjo burtininkė, ko gero, mintyse jau skaičiuodama pelną.
Kad „nuimtų“ prakeiksmą čigonė savo klientę tampė po kapines, ligonines ir net po bažnyčias. Moteris turėjo iš namų išnešti ir kapinėse užkasti auksinius daiktus, dalį jų reikėjo plauti upės vandenyje. Kad užkeikimas nuplauktų ar liktų žemėse. Į kiekvieną susitikimą moteris turėjo atnešti pinigų, auksinių žiedų ir net drabužių. Ir nors jie buvo užkasti į žemę ar nuskandinti, tačiau stebuklingu būdu vėliau atsidūrė čigonės namuose.
Priremta giminaičių moteris kreipėsi į policiją dar pernai, tačiau surasti sukčiautoją buvo ne taip lengva. Būrėja savo klientei nebuvo palikusi nei savo telefono, nei adreso. Ji pati susiieškodavo klientę ir tai darė labai gudriai, nuolat keisdama telefonų korteles.
Ir vis tik pareigūnams pavyko sulaikyti įtariamąją. 40-metės M. S. namuose dalis išviliotų daiktų buvo surasti per kratą. Keturi prakeiksmo nuėmimo mėnesiai vilnietei kainavo apie 36 000 litų.
Ieško nukentėjusiųjų
26 metų moteris už panašaus prakeiksmo nuėmimą sumokėjo 28 000 litų. Liūdniausia tai, kad ši moteris savų santaupų neturėjo, tad įklimpo į greitųjų kreditų liūną. Ir tik, kai giminės sužinojo, kad moteris paėmusi kreditus atiduoda juos būrėjai, pareikalavo, kad ši kreiptųsi į policiją.
O jos istorija irgi panaši. Panorusi geresnio gyvenimo ji kreipėsi į būrėją. Ši nustatė, kad moteriai nesiseka, nes ji užkeikta ir pažadėjo prakeiksmą nuimti ir už tai vis viliojo pinigus. Vienu metu būrėja sugebėjo įtikinti savo klientę, kad juodoji magija esanti tokia stiptri, kad net „susargdino“ pačią burtininkę. Už gydymą turėjo sumokėti klientė.
Antrąją burtininkę policijai surasti buvo lengviau, nes ši nesiėmė konspiracijos ir pinigus įprastai imdavo viename Verkių gatvės namo bute. Įtarus šiuo nusikaltimu – akių dūmimu – sulaikyta S. O. (53 m.). Atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo).
Manoma, kad šios įtariamosios yra apgavusios ir daugiau žmonių. Policija prašo nukentėjusiųjų paskambinti į Vilniaus apskrities VPK 1-ąjį komisariatą tel. (8 5 ) 271 7604.
Geros psichologės
Aišku, kad nukentėjusiųjų tikrai yra ir daugiau, tik ne visi išdrįsta prisipažinti. Kitų ir prarastos pinigų sumos gerokai mažesnės, o dar kiti tiesiog gėdijasi, kad užkibo už sukčių kabliuko.
Čigonės dažnai klientų ieško pačios. Jos labai geros psichologės ir vos pažiūrėjusios į žmogų iš karto supranta, kuriam „reikalinga“ jų pagalba. Dažnai šios būrėjos dirba prie autobusų stočių, prekybos centrų. Ten ir ieško lengvatikių, dažniausiai moterų, kurioms siūlo sužinoti, kas bus ateityje, susigrąžinti mylimąjį, nuimti prakeiksmą. Būrėjos salonuose naudoja įvairiausias kortas, rutulius, runas, net kavos tirščius, o tos, kurios dirba gatvėse, „visą teisybę pasako“ iš rankos ar męsdamos kortas. Tačiau norint, kad rankų linijos pasakytų teisybę, čigonėlei reikia sumokėti. Kainoraščio būrėjos nepateikia. Pradeda paprašydamos kelių litų ar net centų, o vėliau taip sugeba užhipnotizuoti žmones, kad šie ne tik atiduoda pinigus, kuriuos turi su savimi, bet ir bėga į namus, kad dar atneštų. Ypač tuomet, kai čigonė, įgavusi pasitikėjimą, įtikina klientę, kad tikrai, pavyzdžiui, sugrąžins pas kitą išėjusį vyrą, padarys taip, kad ims sektis meilėje.
Žiūrėdama į akis būrėja tikina, kad jai pinigų nereikia ir ji jų neims, tačiau, norint nuimti prakeiksmą, jų reikia turėti arba išnešti visus iš namų, nes jie irgi yra užkeikti. Paskui, kai prakeiksmas bus nuimtas, „geradarė“ viską sugrąžins. Svarbu tik tikėti būrėja ir vykdyti viską, ką ji sako.
„Šiaudiniai“ katalikai
Lietuvoje padėtis su visokiais burtininkais, ekstrasensais ir ne tik juodo gymio – gana kurioziška. Šalis laikoma katalikiška, skelbiasi esanti Marijos žemė, tačiau dažnas nepradeda dienos nepasižiūrėjęs horoskopo. Psichologai sako, kad esame „šiaudiniai“ katalikai ir neturime tvirtos pasaulėžiūros. Kaip tik tokiems žmonėms ir daro didelę įtaką šamanai, pranašautojai ir visokie kitokie šarlatanai. Tie, kurie tvirtai tiki Dievu, neieško pagalbos ir sprendimų už bažnyčios ribų.
Kunigai tautai ne kartą aiškino Bažnyčios požiūrį į burtininkus, netikrus pranašus, ateities spėjikus. Kas gali žinoti ateitį? Tik Dievas ir velnias. Naujajame Testamente net septynis kartus perspėjama saugotis netikrų pranašautojų ir aiškiaregių.
Kardinolas A. J. Bačkis kažkada yra pasakojęs žurnalistams apie savo darbą Afrikoje. „Ten kone kiekvienas katalikas priklausydavo dar kokiam nors slaptam vietinio burtininko būreliui, – sakė kardinolas. – Jeigu jam atsitinka kas bloga, jis ateina į bažnyčią, pasimeldžia, o vakare bėga pas burtininką ir ten atlieka apeigas. Taip žmogus apsidraudžia“.
Bet argi taip yra tik Afrikoje? Lietuvoje irgi tas pats. Daugelis save laikančių katalikais tiki reinkarnacija, po mišių bažnyčioje skuba į kokią nors Merkinės piramidę ar geria stebuklingą vandenį. Todėl ir tarpsta būrimo salonai, spėjikai, chiromantikai, užkalbinėjimai.
Dar 1856 metais vyskupas Motiejus Valančius barė parapijiečius, kad šie tiki burtais. „Ar galiu krikščionimis katalikais vadinti tuos, kurie dievišką galybę pripažįsta meškai? – klausė vyskupas. – Dievas Šventame rašte rašė, kad neturėtų būti tarp mūsų burtininkų, sapnų žinovų. Blogai nutiko karaliui, kuris susirgęs siuntė klaust pagoniško dievaičio, ar išgis“.
„Akistata“ savo archyve turi daug istorijų, kokiais metodais kartais ekstrasensai nuima užkeikimus. Buvo atvejų, kai ekstrasensas įtikino jaunas moteris, kad jis išvarys iš jų velnią tik lytinių santykių metu. Ir šios sutiko. Apie tai dar parašysime kitame laikraščio numeryje.
Bemoksliai – ne tik lietuviai
Ezoterizmas, satanizmas ir tikėjimas visokiais pranašais, ypač dabar, plinta ir kitose šalyse. Vatikano radijo internetinėje svetainėje rašoma, kad Italijoje įvairiausių ezoterinių grupių ir satanistų sektų skaičius viršija 600. Anot kunigo Aleksandro Oliverio Penesio, atsakingo už sektas ir naujus kultus Romos vyskupijoje, naujo tipo kultūra, kuri pasireiškia per jaunimo muziką ar kitas ekstremalias formas, skatina priartėti prie okultizmo. Todėl kunigai šioje šalyje eina į diskotekas, į kitus jaunimo susibūrimus ir kalbasi su jaunimu.
Didžiojoje Britanijoje vaiduokliais ir ateiviais tikima labiau nei Dievu. Buvo atliktas tyrimas, kuriame išaiškėjo, kad 54 procentai žmonių tiki, jog Visagalis egzistuoja, o 58 procentai tiki antgamtinėmis būtybėmis. Beveik ketvirtadalis iš 3000 apklaustųjų prisipažino, kad yra matę antgamtinę būtybę, o 37 procentai pareiškė, kad ateiviai ir vaiduokliai yra jų tikėjimo pagrindas. Atliktas tyrimas pabrėžė susirūpinimą dėl to, kad atsisakant religinių tikėjimų, mažėja moraliniai standartai. Aišku, būtų galima iš to tik pasišaipyti, tačiau kai XXI amžiuje pusė žmonių tiki ateiviais, burtais ir velniais, tai jau visai nejuokinga.
Petras KURMELIS
