Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, išgirdęs premjerės Ingridos Šimonytės vertinimą, kad 100 eurų išmoka pasiskiepijusiems senjorams proveržio vakcinacijoje nepadarė, turi kitą pasiūlymą.
Veryga: reikia sulyginti išmokų dydžius
Parlamentaras A. Veryga mano, kad jei bus nuspręsta išmokos pasiskiepijusiems senjorams nebeskirti, tokią pačią sumą mokėti šeimos gydytojų komandoms, įtikinusioms juos pasiskiepyti.
„Jeigu neskatiname pačio žmogaus ateiti, galime paskatinti tuos, kurie gali nueiti iki žmogaus – šeimos gydytojų komandas, slaugytojus, kad tokiu atveju jie gautų išmoką.
Kaip sakoma, jeigu Mahometas neina pas kalną, kalnas tada gali ateiti pas Mahometą“, – tv3.lt sako A. Veryga.
Seimo narys A. Veryga mano, kad priedai šeimos gydytojams yra per maži.
„Jeigu mes žmogui, kuris tiesiog atvažiuoja, pasiskiepija, priima tokį sprendimą, duodame tokią sumą, logiška, kad ir tam, kuris skiria laiką, dirba savo darbą ir gal net savaitgalį tokį darbą galėtų atlikti, kas norėtų papildomai užsidirbti, būtų logiška pasiūlyti tą pačią išmoką. Juo labiau, kad ji būtų ne vienam žmogui – komanda nėra tik šeimos gydytojas ar slaugytojas“, – teigia A. Veryga.
Ar priedai nepadidins sukčiavimo atvejų?
Jau girdėjome apie skiepų dokumentų klastojimo atvejus. Kone plačiausiai nuskambėjo atvejis Naujosios Vilnios poliklinikoje. Dar spalio gale šešiems asmenims buvo pareikšti kaltinimai už kyšius suklastojus vakcinaciją liudijančius dokumentus.
Galimas vakcinacijos dokumentų klastojimo atvejis tiriamas ir Kaune. Ten įtariama, kad vakcinacijos centre nepasirodžiusių žmonių e.sveikatos sistemoje atsirado vakcinaciją liudijantis įrašas.
Tad ar didinami priedai už vakcinuotis paskatintus gyventojus nepadidins sukčiavimo atvejų? A. Veryga mano, kad ne.
„Manau, kad galėtų atsirasti vienas kitas, kuris, matyt, papiktnaudžiautų. Matyt, sutiksite, kad mes negalime gyventi gyvenimo pagal tuos, kurie yra linkę pažeidinėti įstatymus. Jeigu pradėsime gyventi gyvenimą pagal nusikaltėlius ir jų logiką, iš viso bus nebeįmanoma gyventi.
Net jeigu kažkas paimtų ir piktnaudžiautų, tai nekeičia esmės. Manau, gana nesudėtinga būtų išsiaiškinti, galima skelbti, kiek kuri komanda yra paskiepijusi be pavardžių – galima prižiūrėti šiuos procesus.
Jeigu ir būtų tokių atvejų, manau, jie būtų pavieniai“, – komentuoja A. Veryga.
Šeimos gydytojai: tiek kalbėtis nėra laiko
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva sako, kad skyrus papildomus pinigus įstaigos turėtų papildomų resursų, kuriais galėtų skirti daugiau personalo laiko pokalbiams su pacientais. Tačiau kartu pastebima, kad padidinus priedus gydytojams ir jų komandoms, jų darbe iš esmės niekas nesikeistų, nes jie ir taip rūpinasi savo pacientais bei skatina juos vakcinuotis.
Šiuo metu atsirado galimybė pasiskiepyti daugumoje gydymo įstaigų ir pacientai, pasak A. Astafjevos, džiaugiasi galėdami pasiskiepyti tiesiog atvykę pas savo šeimos gydytoją.
„Mes, visa pirminio lygio komanda, vis tiek dirbame su savo pacientais ir jeigu SAM numatys tokį dalyką, tai gerai, bet iš esmės mums darbe nuo to niekas nepasikeis. Kaip ir dirbome nuo vakcinacijos pradžios, mes taip toliau ir skiepysime ir skatinsime savo pacientus pasiskiepyti“, – tv3.lt sako gydytoja A. Astafjeva.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė siūlo patiems politikams paimti ir pabandyti pasikalbėti su skiepytis nesutinkančiais senjorais.
„Kaip jis įsivaizduoja gydytojo darbą? Kad vešiu tą pacientą, gaudysiu laukais, miškais, per prievartą? Jeigu jis nėjo tada skiepytis, kai jam pačiam mokėjo, tai dabar man neva sumokės ir aš jį neva kažkaip įkalbinsiu, ar ne? Laba diena“, – tv3.lt sako T. Kundrotė.
Gydytoja sako, kad medikai paprasčiausiai neturi pakankamai laiko kalbėtis su pacientais ir įtikinti juos skiepytis.
„Išeina taip, kad pinigai tiesiog įkrenta, nes kažkas persigalvojo, su kaimynais pašnekėjo. Bent aš iš savo praktikos galiu pasakyti, kad nedaug turėjau tokių, su kuriais kalbėjausi ir jie nuvažiavo ir pasiskiepijo. Dauguma turi savo aiškias nuomones, nežinau, ką reikia daryti, kad jie pasiskiepytų“, – svarsto T. Kundrotė.
Paklausti, kodėl nesiskiepija, pacientai dažnai vardija įvairias priežastis. Pagrindinė priežastis – baimė. Toliau seka viešojoje erdvėje prieinama neigiama informacija. Dar kiti būna įsitikinę, kad persirgo, nors tokio fakto medikai neužfiksavo. Dalis jaučiasi saugūs, dar vieni ne visada gali fiziškai pasiekti vakcinacijos vietą.
Pasak jos, kalbėtis su pacientu apie vakcinaciją nėra kelių minučių darbas.
„Pasikalbėti su vienu žmogumi užtrunka maždaug valandą, pusantros, dvi. Ir tu nežinai, ar ta diskusija baigsis tuo, kad jis nuvažiuos pasiskiepyti ar vis tiek liks prie savo nuomonės. <…> Valandą, pusantros, dvi skirti šeimos gydytojas tiesiog negali. O per tas penkias minutes, kurias mes galime skirti, nulis naudos“, – sako T. Kundrotė.
Papildomi pinigai šeimos gydytojams
Spalio pradžioje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad bus organizuojama vieno mėnesio akcija, kai šeimos gydytojai už senjorų įtikinimą skiepytis gaus papildomų pinigų.
„Šeimos gydytojams jau yra mokami priedai už kiekvieną naują skiepą ir tai yra 5 eurai. Vėliau, skatindami senjorų skiepijimą, buvo numatyta, kad 75+ grupės asmens atveju už konsultaciją ir pasiskiepijimą mokama 15 eurų.
O dabar organizuosime vieno mėnesio akciją, maždaug iki lapkričio vidurio, kada bus skatinama dar papildomai – po 30 eurų už pasiskiepijusį senjorą, suteikti jam konsultaciją. Tam visose savivaldybėse be išimties yra organizuotos mobilios grupės.
Tai reiškia, kad jei šeimos gydytojas kalbasi su savo pacientais, jeigu yra pasakoma, kad sutinka skiepytis, tokie sąrašai perduodami mobiliai grupei ir ji pagal sąrašą apvažiuoja šiuos žmones ir juos paskiepija“, – spalį pasakojo ministras.
SAM: gyventojai linkę pasitikėti medikais
SAM nurodo, kad sveikatos apsaugos ministro 2020-ųjų gruodžio 23 d. pasirašytu įsakymu buvo įtvirtinta tvarka, kad už kiekvieną, prie atitinkamos ASPĮ, teikiančios pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prisirašiusį šeimos gydytojo ir jo komandos bet kokia forma (žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kt.) paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirmąja COVID-19 vakcinos doze asmenį, iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos skatinamosios lėšos.
Skiriamas 15 eurų priedas už pasiskiepijusį 75 m. amžiaus ar vyresnį gyventoją. Iki lapkričio 15 d. Šis priedas buvo padvigubintas – 30 eurų.
Šeimos gydytojams ir jų komandoms taip pat skiriami 5 eurų priedai už jaunesnį nei 75 m. amžiaus asmenį, kuris pasiskiepijo po pokalbio su specialistu.
Išmokų galiojimo laikas įsakyme nėra nustatytas.
„Tai yra tik viena iš daugelio priemonių, kuriomis yra skatinama vakcinacija, jos visos prisidėjo prie rezultato, kurį šiandien turime – nuo COVID-19 ligos šiandien paskiepyta du trečdaliai visuomenės.
Gyventojai yra linkę pasitikėti medikais, todėl jų vaidmuo paaiškinant vakcinacijos naudą yra labai svarbus“, – tv3.lt komentuoja ministerija.
Pasak SAM, skatinamosios lėšos gydymo įstaigoms yra mokamos už kiekvieną kalendorinį mėnesį, jos pervedamos tiesiogiai gydymo įstaigoms arba, jeigu steigėjas yra savivaldybė, – per savivaldybę.
Kada skatinamieji priedai išmokami gydymo įstaigos darbuotojams, priklauso nuo darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos konkrečioje įstaigoje.
Skatina ir savivaldybes
SAM gyventojų vakcinaciją premijomis skatina ir savivaldybėse. Trijų geriausius senjorų vakcinacijos rodiklius pasiekusių šalies savivaldybių sveikatos priežiūros specialistams bus skiriami iki pusės vidutinės algos dydžio siekiantys priedai. Tokia SAM inicijuota skatinamoji priemonė startavo spalio 11 dieną ir tęsis iki gruodžio 1 d.
Tose savivaldybėse, kuriose pirmiausia bus pasiekti geriausi skiepijimo rezultatai, sveikatos priežiūros specialistams bus skiriamos skatinamosios priemonės. Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys su vakcinacija, gaus iki 30 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio priedą, paskiepiję 90 proc. 75 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, arba iki 50 proc. priedą – paskiepiję 98 proc. 75 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų.
Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, šalyje yra paskiepyti 69 proc. 80 ir vyresnių gyventojų, 79,2 proc. 75–79 m. amžiaus grupei priklausančių asmenų.
