Šių metų birželio 30 d. vykusiame Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas A. Sekmoko pateiktas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas. Nuo šio projekto pateikimo iki priėmimo tarp parlamentarų vyko aršios diskusijos, dauguma Seimo narių išreiškė kritišką šio projekto vertinimą.
Siekdamas svaraus Seimo narių palaikymo balsuojant už Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Energetikos ministras viešai pasisakė, jog priėmus šį projektą, jis taps įrankiu derantis su dujų įmone „Gazprom“ dėl mažesnės dujų kainos ir pažadėjo, jog jau rudenį dujų kaina Lietuvos vartotojams sumažės 15 procentų. Dauguma Seimo narių balsuodami už minėtą projektą pasisakė, jog jam pritaria tik tikėdami Energetikos ministro pažadu ir ketinimais dėti visas pastangas derantis su dujų įmone „Gazprom“.
Šiuo metu tiek iš žiniasklaidos, tiek iš Arvydo Sekmoko viešų pasisakymų yra aišku, kad ministras savo pažado neįvykdė, nevedė derybų dėl mažesnės dujų kainos, todėl jos Lietuvos vartotojams ne tik, kad neatpigo, bet, lyginant su dujų kaina praeitais metais, pabrango 31 procentu. Toks Energetikos ministro E. Sekmoko elgesys gali būti vertinamas kaip manipuliacija priimant jo proteguojamus teisės aktus, melagingos informacijos pateikimu bei tiek Seimo narių, tiek kitų Lietuvos Respublikos gyventojų teisėtų lūkesčių pažeidimu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Energetikos ministras ne kartą sulaukė siūlymų tiek iš Seimo narių, tiek iš kitų subjektų, kokiomis priemonės būtų galima sumažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams. Vienas iš šios srities specialistų – Šilumos tiekėjų asociacija – siūlė išskaidyti/panaikinti įmones „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, o vietoj jų įsteigti naują įmonę su esminiais struktūriniais ir veiklos principų pakeitimais, tačiau A. Sekmokas tokį pasiūlymą atmetė. Šilumos tiekėjų asociacijos atstovų teigimu, toks veiksmas būtų davęs rezultatų siekiant mažesnės dujų kainos.
Vienas pagrindinių Energetikos ministerijos išsikeltų strateginių tikslų – mažinti priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo bei didinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą. Tačiau nuo Energetikos ministerijos įsteigimo prie šio tikslo įgyvendinimo nė trupučio nėra priartėta, priešingai, atliekami veiksmai, tokie kaip vengimas vesti derybas su pagrindiniu dujų tiekėju, neskaidrus valstybinių subjektų, tokių kaip Ignalinos atominė elektrinė, administravimas, neracionalus lėšų, elektros gamybos kvotų paskirstymas, tolina valstybę nuo siekio tapti mažiau energetiškai priklausoma, sukurti sąlygas efektyviai energetikos veiklai ir pasiekti energijos kainų stabilumą ir prieinamumą.
Kadangi Energetikos ministerijos darbą koordinuoja ir lemiamus sprendimus priima ministras Arvydas Sekmokas, galima teigti, kad jis yra atsakingas už Energetikos ministerijos nerezultatyvų darbą ir Lietuvos valstybės patiriamus nuostolius.
„Baudžiamojo kodekso 229 straipsnis nurodo, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų, ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pastebima, jog A. Sekmokas neatlieka ne tik tų pareigų, kurios yra nustatytos teisės aktais, bet ir tų, kurias jis įsipareigojo (kaip vėliau paaiškėjo – melagingai) atlikti Seimo akivaizdoje. Neatlikimas savo pareigų – tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje, o už tai valstybės tarnautojas turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.“ – savo, kaip teisininko, poziciją dėstė Seimo, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis.
Energetikos ministrui pavasarį suklaidinus Seimą, jo nariai tikėdami ministro ketinimais nesiėmė drastiškų veiksmų ir savo palaikymu stengėsi A. Sekmokui sudaryti tokias veiklos sąlygas, jog derybos su įmone „Gazprom“ būtų sėkmingos. Tačiau ministro neveikimas dar labiau išbalansavo nacionalinę energetikos politiką ir metė nepasitikėjimo šešėlį ant pagrindinių valstybės valdymo institucijų.
Kadangi dujų kaina nesumažėjo, o tik pakilo, buvo pažeisti visuomenės lūkesčiai, įvesta dar daugiau nepasitenkinimo tarp visuomenės narių. Žinant šiandieninę Lietuvos gyventojų ekonominę padėtį, įsivyravusį netikrumo, baimės jausmą, galima daryti prielaidą, jog paaiškėjus, kad dujų kaina nekis, o šį rudenį prasidėjęs šildymo sezonas galimai bus brangiausias, visuomenėje atsirado dar didesnis nerimas, nepasitenkinimas valdžios institucijomis ir apskritai mūsų valstybe. Asmuo, kurio veiksmai buvo pagrindas tokios situacijos susidarymui, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį.
„Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kuomet valstybės tarnautojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Viena iš šio asmens kaltės formų – nusikalstamas nerūpestingumas. Jis yra tada, kai asmuo konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Manau S. Sekmokas akivaizdžiai nepaisė visuomenės interesų ir dalį savo pareigų įvykdė netinkamai, o kitų apskritai neįvykdė“, – komentavo parlamentaras R. Žemaitaitis.
Parlamentaras, atsižvelgdamas į energetikos srityje vykstančius procesus bei A. Sekmoko neveiklumą, ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, ar Energetikos ministras nepadarė nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį „Tarnybos pareigų neatlikimas“.
