Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso papildymo projektui. Už jį balsavo 43 Seimo nariai, keturi susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. „Tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas siūlo, kad „tas, kas paveikė profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“.
Jeigu toks asmuo apie nusikalstamą veiką praneštų teisėsaugai, aktyviai su ja bendradarbiautų, jis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamąją atsakomybę siūloma taikyti ir juridiniam asmeniui.
Prieš porą metų panašų projektą buvo parengęs Seimo narys socialdemokratas Juras Požela, bet po svarstymo pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete pataisa atmesta, nes esą dabartinis sukčiavimo reglamentavimas Baudžiamajame kodekse yra pakankamas.
Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad teisinių įrankių kovoti prieš sutartas varžybas ir panašaus pobūdžio sukčiavimą sporte šiuo metu nepakanka. „Teisinio reguliavimo nepakanka, yra pakankamos spragos, ir įrodinėjimo prasme buvo nutraukta keletas ikiteisminių tyrimų vien dėl to, kad buvo taikomos tos teisės normos, kurios šiandien yra baudžiamajame įstatyme. Dėl to buvo parengtas naujas Baudžiamojo kodekso straipsnis, skirtas būtent manipuliacijoms sporto varžybose. Manau, su šitu straipsniu, jei Seimas priims, atsiras reali galimybė tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoms, tiek kriminalinės žvalgybos subjektams realiai pradėti kriminalinį persekiojimą ir tikėtis sėkmingų bylų teisme“, - rugsėjį Seime sakė S.Skvernelis.
Tarptautinės agentūros „Sportradar“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus kaip nesąžiningos ir sutartos iš anksto buvo įvertintos 77 futbolo rungtynės Lietuvoje.
