Jaunystė už grotų Išgertuvės su keliais jaunesniais sugėrovais pražudė Verebiejų kaimo (Alytaus r.) gyventoją Vidą Račkauską (54 m.). Neblaivų vyrą itin žiauriai nužudė du jauni alytiškiai – Marius Laukaitis (21 m.) ir Egidijus P. (20 m.), tą dieną viešėję Verebiejuose. Anksčiau jie policijos pareigūnams buvo nežinomi. Tuoj po nužudymo sulaikyti įtariamieji, kaip ir nužudytasis, buvo neblaivūs: M. Laukaitis tik šiek tiek (0,50 prom. alkoholio), o Egidijus P. – gerokai stipriau (2,24 prom. – vidutinis girtumo laipsnis).
Šios smurtu ir sugėrovo mirtimi pasibaigusios išgertuvės vyko dar 2011 metų liepos pabaigoje, o byla išnagrinėta ir teismo nuosprendis paskelbtas tik visai neseniai. Pirmiausia dėl to, kad ilgai buvo atliekamos įvairios ekspertizės – siekta neginčytinai nustatyti, kurie sužalojimai V. Račkauskui buvę lemtingi. Įtariamasis M. Laukaitis visą laiką iki teismo buvo suimtas, nes pareigūnai baiminosi, kad keletą pastarųjų metų Italijoje gyvenęs jaunas vyras, turįs ryšių toje šalyje, gali pabėgti iš Lietuvos ir slapstytis. Be to, M. Laukaitis neigė, kad V. Račkauskas mirė nuo jo smūgių. O kruvinų muštynių bendrininkas Egidijus P. tyrėjams liudijo nuosekliai, detaliai viską išdėstė, kaltės neneigė, dėl nusikaltimo baigties labai išgyveno, todėl teismo dienos laukė būdamas laisvėje. Deja, dar ir teismo posėdžiuose liudijęs Egidijus P. Kauno apygardos teismo skelbiamo nuosprendžio nebeišgirdo – jaunas vyras staiga mirė praėjusių metų birželį. Todėl ir jo pavardės čia neskelbiame, nes teismas jo kaltės dėl nužudymo nespėjo patvirtinti, žudiku nepavadino.
O M. Laukaitis, teismui nustačius jo kaltę dėl V. Račkausko nužudymo, dabar nuteistas kalėti 12 metų.
Žiauri egzekucija
Žiauriai sužalotą ir jau mirusį V. Račkauską policijos pareigūnai, iškviesti kaimo žmonių, aptiko ankstų liepos 30-osios rytą. Nelaimėlis gulėjo ant betoninių daugiabučio namo, kuriame išvakarėse buvo girtavęs, laiptų. Po kūnu pareigūnai aptiko sudaužyto degtinės butelio šukių.
Teismo medicinos specialistai nustatė, kad nužudytasis prieš mirtį jautė stiprų skausmą ir kančias, nes jam rankomis ir kojomis buvo suduota net apie 40 smūgių į įvairias kūno vietas, ir mirė, paliktas be pagalbos. Vyrui dar buvo smogta buteliu per galvą, o ant kūno visa jėga šokinėta abiem kojom. Dėl to žudikų aukai buvo lūžę šonkauliai, pažeisti vidaus organai. Nelaimėlis mirė dėl sužalojimų visumos.
Tokios egzekucijos kaimo gyventojas sulaukė dėl įžeidžių žodžių, begeriant pasakytų M. Laukaičio senelio, kuris tuo metu buvo prieš mėnesį miręs, adresu. Tuomet anūkas, dar rūkydamas lauke, savo draugui pasakė, kad V. Račkauską „paauklės“, ir netrukus tai įvykdė, draugo padedamas.
Po egzekucijos M. Laukaitis spruko iš nusikaltimo vietos – jau po vidurnakčio paskambino bičiuliui ir, pasakęs, kad turi bėdą, paprašė parvežti jį Alytų. Žudikas tą naktį keliems žmonėms, su kuriais bendravo, išsidavė kruvinais krumpliais ir neslėpė smurtavęs „dėl senelio garbės“.
Tuo metu Egidijus P., suvokęs, kas atsitiko, dar skambino keliems sumušto V. Račkausko artimiesiems, užsimindamas apie tragediją, o prieš tai bandė įtempti sužalotąjį į patalpą, tačiau dėl girtumo nepajėgė.
Teismas įvertino abiejų jaunuolių elgesį po smurto išpuolio ir paskelbė, kad į Alytų skubiai sprukdamas M. Laukaitis buvo visiškai abejingas dėl sužaloto sugėrovo likimo.
Žudiku tapęs bedarbis, savo šeimos nesukūręs M. Laukaitis, kuriam dabar 25 metai, dar ilgai prisimins tas tragiškai pasibaigusias išgertuves 2011 metais, kurios po nesuvaldyto įtūžio sustabdė jo gyvenimo planus ir įkišo už grotų. Jaunas nuteistasis, beje, iki nužudymo charakterizuotas teigiamai, teismo nuosprendžiu dar įpareigotas atlyginti materialinę ir moralinę žalą nužudytojo broliui – sumokėti 30 200 litų.
Visų šių problemų M. Laukaitis nebūtų turėjęs, jeigu tą lemtingą vakarą nebūtų dalyvavęs išgertuvėse su už save vyresniais mirusio senelio bičiuliais.
Suplanuota „pamoka“
Alkoholis ilgam už grotų įkišo ir bedarbį alytiškį Silvijų Pokštą (42 m.), 4 vaikų tėvą. Neseniai Kauno apygardos teismas nustatė, kad lemtingąjį 2012 metų lapkričio 20-osios vakarą išgertas net ir nedidelis alkoholio kiekis pakurstė ir padrąsino S. Pokštą „papokštauti“ – pagąsdinti dar nuo mokyklos laikų pažįstamą dvejais metais vyresnį alytiškį Juozą Karpavičių, kuris esą „įkyriai lenda“ prie S. Pokšto žmonos ir kitų turgaus prekiautojų. Bedarbė S. Pokšto žmona tuo metu Alytaus policijos pareigūnams buvo žinoma kaip nesutramdoma kontrabandinių prekių pardavėja, už tai bausta keliolika kartų, bet baudų nemokėdavusi.
Mintis „paauklėti“ J. Karpavičių, pravarde Barščialūpis, S. Pokštą pradėjo graužti būtent per išgertuves, į kurias jis su žmona atsinešė net 2 litrus brendžio. Kiek įkaušęs S. Pokštas pradėjo niršti, piktintis Barščialūpio elgesiu, šūkavo jo adresu ir kvietė kelis sugėrovus tuoj pat nueiti pas tą žmogų ir „paauklėti“. Prie S. Pokšto prisijungė tik vienas bičiulis, pravarde Baronas. O kai jiedu netrukus parėjo, sugėrovai matė kruviną S. Pokšto ranką ir suprato, kad „pamoka“ įvyko.
Įsiveržęs... gynėsi?
Nebegyvas J. Karpavičius buvo aptiktas savo bute. Vyras buvo peiliu sužalotas į pilvą, paliktas be pagalbos ir nukraujavęs, nes labai giliai smigęs peilis buvo pažeidęs vidaus organus. Kadangi buvo kaimynų, mačiusią, kas tuo metu lankėsi pas J. Karpavičių, ir dėl triukšmo įtarusių, kad bute vyko grumtynės, todėl dar neišsiblaivęs įtariamasis S. Pokštas buvo sulaikytas gana greitai.
S. Pokštas, liudydamas nenuosekliai, bandė įpiršti pareigūnams būtinosios ginties versiją, tačiau jo aiškinimai buvo paneigti.
Teismas nustatė, kad smurtauti prieš J. Karpavičių sumanęs S. Pokštas, atsivedęs draugą, įsiveržė į svetimą butą ir iškart pradėjo grasinti jo šeimininkui smurtu. Anot S. Pokšto, J. Karpavičius pirmas smogęs jam kirviu. Bet kirvio versija tuoj pat tyrėjų buvo paneigta, tad S. Pokštas jau teigė gavęs per galvą ranka. Teisiamasis įtikinėjo, kad svečius pasitikusio J. Karpavičiaus rankoje buvo peilis, kuris per grumtynes, siekiant tą peilį atimti, staiga susmigo buto šeimininkui į pilvą, ir įvykis baigėsi mirtimi.
Bet liudytojai teigė matę peilį būtent S. Pokšto rankoje. Todėl teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kitą bylos medžiagą, patvirtino S. Pokšto kaltę tyčia nužudžius J. Karpavičių ir paskyrė žudikui 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Brangios išgertuvės
S. Pokštas, nužudydamas bičiulį, prieš kelias dienas buvo nuteistas už disponavimą kvaišalais be tikslo juos platinti. Šis pirmas jo gyvenime teismo nuosprendis buvo švelnus – 25 paros arešto. Turbūt dėl to nuteistasis nekreipė dėmesio į teistumą ir tuoj pat suplanavo kitą, daug rimtesnį, nusikaltimą.
Skirdamas bausmę žudikui, teismas dar įvertino ir S. Pokšto elgesį po padaryto nusikaltimo, kai smurtautojas kruvinomis rankomis spruko iš įvykio vietos, prieš tai ištraukęs peilį iš aukos krūtinės, niekam nepranešė dėl būtinos pagalbos, netrukus atsikratė nusikaltimo įrankio – įmetė peilį į krosnį, o bičiuliams tuoj pat gyrėsi esą „nuraminęs Barščialūpį – jis daugiau nebekalbės“. Sakydamas, kad nudūrė J. Karpavičių, S. Pokštas dar prašė draugų padėti jo žmonai, nes pats „dėl bėdų sėsiąs“.
Žudiku tapęs S. Pokštas ne tik sėdo, bet ir turės atlyginti teismo priteistus ieškinius nužudytojo motinai ir dukteriai – iš viso 38 400 litų. Tokia šio daugiavaikio tėvo, dar iki nužudymo charakterizuoto neigiamai, lemtingų išgertuvių kaina.
Irena Zubrickienė
