Kaliningrado srityje atominę elektrinę (AE) statanti Rusija nepateikia pagal tarptautines konvencijas būtinos informacijos apie statybų eigą ir jų poveikį aplinkai, todėl reikėtų susirūpinti projekto saugumu, teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
Pasak URM, nepaisant daugkartinių Lietuvos priminimų, Rusija nereagavo į prašymus dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo, nors Espo konvencija pati buvo įsipareigojusi tai daryti.
Susirašinėjimuose dėl AE Kaliningrado srityje Rusijos institucijos kaskart pateikia trumpą, nemotyvuotą informaciją, kad normalios AE eksploatacijos metu poveikio Lietuvos aplinkai nebus. Atsakymai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti faktine informacija ir neatsako į Lietuvos klausimus, teigiame URM pranešime.
Taip pat iki šiol lieka neaišku, kokiame etape šiuo metu yra Kaliningrado AE projekto įgyvendinimas ir kokias licencijas dėl šios jėgainės yra išdavusios Rusijos branduolinės, ekologinės ir technologinės saugos institucijos.
Atsakingoms valdžioms institucijoms nerimą kelia ir tai, kad iki šiol nepateikta informacija apie elektrinės ekonominio ir techninio statybos pagrįstumą, aikštelės parinkimo kriterijus, taip pat neįvertintas potencialaus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų gabenimo Baltijos jūra poveikis ir daugelis kitų rizikos faktorių.
URM pranešime Rusija dar kartą raginama sutelkti dėmesį į branduolinių objektų saugą, nes, kaip rodo patirtis, branduolinė sauga pasaulyje priklauso ne nuo išduotų leidimų, bet nuo valstybės požiūrio į tokių objektų saugumą.
Ministerijos teigimu, Rusijoje tokio požiūrio stokojama ir tai parodė neseni įvykiai Leningrado atominės elektrinės antrojo bloko statybose - nors buvo išduotos visos reikiamos licencijos, bet vis dėlto įvyko avarija ir sugriuvo esminis AE saugos elementas - statomo reaktoriaus apsauginio gaubto konstrukcijos.
