Lietuvos Meno kūrėjų asociacija ragina išvis uždaryti Lietuvos dangų visai Rusijos kultūrai ir menui – kol vyksta karas, pagyventi be jokių su agresore siejamų spektaklių, parodų ar muzikos, net ir pasakų vaikams ar klasikų kūrinių. Tiesa, dalis meno pasaulio atstovų mano, kad tokie raginimai pertekliniai ir gali būti tikras saldainis Vladimiro Putino propagandai, porinančiai apie Rusiją fanatiškai skriaudžiančius vakariečius.
„Mes išvažiavome iš namų su anūkais, važiavome 12 valandų tamsoje, nes mus galėjo subombarduoti bet kuriuo momentu. Ir tai yra dėl štai šitų, suprantate? Tai labai baisu“, – paminklu Palangoje piktinosi karo pabėgėlė iš Ukrainos.
Iš viso Lietuvoje yra arti 160-ies panašių memorialų, esančių šalia sovietų karių kapų.
„Sovietai okupavo Lietuvą, jie nėra jūsų herojai. Taigi, nesuprantu, kodėl juos laikote“, – sovietiniais paminklais Lietuvoje stebėjosi ir vienas užsienio turistas.
Ir savivaldos, ir centrinės valdžios politikai jau suskubo skelbti, kad paminklus greitu metu nukels. Apie tai prabilo Raseinių meras. Kad neliks memorialo sovietų kariams, žada ir Klaipėdos miesto vadovas.
„Iškeliavo iš Klaipėdos Leninas ir ne vienas. Iškeliavo ir patranka. Turbūt atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą, kaip ir, turbūt, visą Lietuvą“, – imtis veiksmų žadėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Tiesa, kelias, regis, bus ilgas. Siekiant apsisaugoti nuo provokacijų, tokie paminklai dažniausiai įtraukti į paveldo sąrašus. Taigi, ir pašalinti juos galima tik po ilgų biurokratinių procedūrų, kaip buvo ir Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų atveju. Kultūros ministras tikina, kad jau baigiamas rengti „desovietizacijos įstatymas“, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti sovietinį paveldą ir imtis veiksmų.
„Yra techniniai niuansai, formalumai susitarti dėl tam tikrų procedūrų, mechanizmų ir jau greitu laiku tas įstatymas išvys dienos šviesą“, – tikino kultūros ministras Simonas Kairys.
O menininkai ir kultūros įstaigų vadovai svarsto, ar derėtų, kol Rusija puola Ukrainą, uždaryti Lietuvos dangų bet kokiai rusiškai kultūrai ir menui. Atsisakyti visų rusiškų spektaklių, muzikos, eksponatų muziejuose siūlo Lietuvos meno kūrėjų asociacija.
„Kai Rusijos pabūklai skamba, gal Rusijos mūzos galėtų patylėti? Tikrai nemanau, kad metus, dvejus, penkerius, kiek truks tas karas, nukentės rusų kultūra arba mes nukentėsim be jos“, – teigė Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis.
Nacionalinis operos ir baleto teatras jau atšaukė kitą sezoną planuotą „Gulbių ežero“ premjerą, jokių saitų su Rusija repertuare nėra. Teatro vadovas Jonas Sakalauskas tvirtina, kad dabar tikrai ne laikas ir ne vieta jokiam Rusijos menui. Visgi J. Sakalauskas mano, kad visiškai uždrausti pasaulinio garso, istorija tapusius klasikos kūrinius būtų neišmintinga.
„Tai yra mirę menininkai, kurie yra viso pasaulio kultūros dalis. Įsivaizduokime „Spragtuką“ arba teatrą pasaulyje, kuriame nevyktų „Spragtukas“. Tai yra spektakliai už kultūrų ribų“, – svarstė J. Sakalauskas.
Meno kūrėjų asociacija tikina nesiūlanti iš bibliotekų išmesti rusų autorių knygas, tačiau ragina įstaigas įvertinti, ar su Rusija susijusį meną dabar laikas rodyti lankytojams.
Radvilų rūmuose Vilniuje kaip tik veikia paroda apie sovietmečio nepaklusniuosius. Ten – ir prieš 30 metų rusų menininko Iljos Kabakovo sukurtas pranašiškas paveikslas, siunčiantis laivą lygiai ten pat, kur nurodė Gyvačių salos gynėjai.
Valdžios akiratyje – ir Lietuvos rusų dramos teatras. Režisierius Gintaras Varnas jau seniau yra išreiškęs siūlymą, kad teatrą reikėtų uždaryti, o vietoje jo steigti kitą, nauju pavadinimu, kuris atspindėtų visas tautines mažumas. Pastatui verkiant reikia remonto, ten lankėsi kultūros ministras ir Seimo Kultūros komiteto nariai. Politikai neatmeta, kad teatras išties gali būti pertvarkytas. Tiesa, jo vadovė aiškina, kad jau seniai šioje scenoje – ne vien rusų kūrėjų menas.
Detalizuoti, kaip konkrečiai kultūros įstaigos galėtų atsisakyti rusiško meno, Meno kūrėjų asociacija žada po savaitės.
