Prevencijos priemonė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje autonominiai dūmų detektoriai yra įrengti apie 64 proc. gyvenamųjų būstų.
Reikalavimas turėti tokius detektorius buvo įvestas dar 2018 metų gegužės 1-ąją. Vis dėlto prieš daugiau nei ketverius metus, anot PAGD, autonominius dūmų detektorius buvo įsirengę tik apie 16 proc. būstų, tad pažanga akivaizdi.
„Viena svarbiausių gaisrų prevencijos priemonių, kuri reikšmingai prisideda prie žuvusiųjų gaisruose skaičiaus mažėjimo, yra autonominiai dūmų detektoriai“, – tvirtina PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Taip yra todėl, kad gyvenamasis sektorius yra sritis, kur gaisrų prevencija yra aktualiausia.
Lietuvoje kasmet kyla daugiau kaip 2 tūkst. gaisrų gyvenamosios paskirties pastatuose ir juose žūsta didžioji dauguma – apie 90 proc. – gaisrų aukų. Žmonės dažniausiai užtrokšta dūmuose.
„Labai sudėtinga atsakyti, kiek tiksliai gyvybių išsaugojo dūmų detektoriai, tačiau analizuojant atvejus, kuriuose žūsta žmonės, matome, kad apie 95 proc. atvejų detektoriai nebuvo įrengti. Taigi žmonės žūsta tuose būstuose, kuriuose nėra įrengtų autonominių dūmų detektorių“, – sako A. Gudžiauskas.
PAGD ne pirmus metus vykdo ir prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai!“, kuri taip pat prisidėjo ugdant saugios gyvensenos įpročius. Vykdant šią akciją 2018-2019 metais aukų gaisruose skaičius mažėjo po maždaug 15 proc. ir buvo mažiausias nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Kreivė kyla
Kaip skelbia draudimo kompanija BTA, dažniausiai fiksuojama gaisrų gyvenamuosiuose būstuose priežastis – netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai.
BTA klientų pranešimų apie gaisrus gyvenamuosiuose būstuose daugėja. 2018 metais jų buvo 98, 2019-aisiais – 90, 2020 metais – 114, pernai – 124. Šiemet rugsėjo pabaigoje buvo užregistruotas 101 toks pranešimas. Reikia pastebėti, jog kiekvienais metais gaisrų padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, todėl labai tikėtina, kad ir šiais metais gyvenamųjų būstų gaisrų kreivė kils aukštyn.
PAGD sukaupti statistiniai duomenys taip pat rodo, kad nuo 2020 metų mirčių gaisruose kiekis vėl didėja. A. Gudžiauskas svarsto, jog 2020 m. taip galėjo nutikti dėl to, kad griežtų apribojimų, susijusių su pandemija sąlygomis akcija „Gyvenkime saugiai!“ nebuvo vykdoma, padaugėjo žuvusiųjų gaisruose dėl neatsargaus rūkymo ir kitokio neatsargaus žmonių elgesio. 2021 m. smarkiai padaugėjo žūčių dėl netvarkingų kaminų ir dūmtraukių kiekis – galimai dėl to, kad žiema buvo labai šalta.
Įsirengti dūmų detektorius paprasta
„Autonominiai dūmų detektoriai gali apsaugoti žmonių gyvybę laiku perspėdami apie prasidėjusį gaisrą. Šis prietaisas aptinka dūmus, kol jų koncentracija patalpoje dar nėra pavojinga žmogaus gyvybei ir skleidžia garsų pavojaus signalą, kad žmonės spėtų sureaguoti ir arba patys užgesinti prasidėjusį gaisrą, arba laiku evakuotis iš degančio pastato“, – sako A. Gudžiauskas.
Anot specialistų, žmonės neretai klysta galvodami, kad autonominius detektorius įrengti sudėtinga – kad reikia tiesti laidus, samdyti specialistus ir kad tai labai brangu.
Iš tiesų prietaisai daug nekainuoja, o juos įsirengti namuose labai paprasta – tereikia įdėti maitinimo elementą ir prietaisą pritvirtinti prie lubų. O kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai tikrinti juos paspaudžiant testavimo mygtuką.
Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dulkės ir nešvarumai mažina signalizatoriaus jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkes.
PAGD atlikus dūmų jutiklių veikimo vertinimą nustatyta, kad apie 3,4 proc. jų dėl įvairių priežasčių neveikė. Tad anot A. Gudžiausko, galima teigti, kad veikiančius ir tvarkingus autonominius dūmų detektorius Lietuvoje turi tik kiek daugiau nei 60 proc. gyvenamųjų būstų.
Kur įsirengti detektorius?
Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas, rekomenduoja dūmų detektorius įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, taip pat – koridoriuose ir kitose bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Virtuvėje, vonios kambariuose ar prie židinio, atvirkščiai, prietaisai nebūtų praktiški, nes ten dažnai išsiskiria garai – jie tik suklaidintų detektorių.
„Karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, detektoriai turėtų būti montuojami ant lubų ar, jei tai neįmanoma, kuo aukščiau ant sienų. Vidutinė vieno dūmų detektoriaus kontrolės zona yra apie 60 kvadratinių metrų.
Atsarga gėdos nedaro, todėl verta namuose turėti ir gesintuvą. Geriausia – miltelinį, nes jis gesina iš esmės viską, įskaitant elektros įrangą“, – primena M. Ratkevičius.
