„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vagystės iš namų ir užpylimai šiemet atneša skaudžių nuostolių.
Šiemet – po 34 užlietus butus kasdien
Remiantis pastarųjų kelių metų draudimo bendrovės statistika matoma, kad ilgieji savaitgaliai kiek išsiskiria būsto nelaimių skaičiais, o šiemet itin auga turto vagysčių ir užliejimų būstuose skaičiai.
„Būste esantis turtas kiekvienam yra labai svarbus ir natūralu, kad norisi, jog jis būtų saugus. Tačiau matome, kad šiemet per pirmus devynis mėnesius jau esame susidūrę tiek su augančiais vagysčių iš būstų skaičiais, tiek su užpylimais, lyginant skaičius su pernai metų pirmas devyniais mėnesiais.
Būtent užliejimai šiemet atnešė būstų savininkams didžiausius nuostolius iš visų būste nutinkančių nelaimių – per pirmus devynis mėnesius esame išmokėję jau beveik 5,5 milijonų eurų sumą, siekiant atlyginti padarytą žalą po užliejimų. Dėl to kasdien į bendrovę kreipiasi virš 30 žmonių, susidūrusių su šia nelaime, šiemet per pirmus devynis mėnesius į mus jau kreipėsi virš 9,3 tūkst. gyventojų“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot jo, pernai per tą patį laikotarpį išmokėta suma dėl užpylimų buvo daugiau nei puse milijono eurų mažesnė. Maksimalaus nuostolio suma taip pat mažesnė nei šiemet, o ir nukentėjusių žmonių buvo 5 proc. mažiau. 2021 metais maksimali išmokos suma dėl užpylimų siekė beveik 25 tūkst. eurų, o šiemet didžiausias užpylimo nuostolis buvo padarytas net už 37 tūkst. eurų.
„Akivaizdu, kad nuostoliai vis auga, brangsta turto vertė. Taip pat svarbu suprasti, kad nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas, atsakomybę tenka prisiimti ne tik pas ką įvyko nelaimė, bet beveik visada nukenčia ir kaimynų turtas.
Pavyzdžiui, jei nelaimė nutinka viršutiniame būsto aukšte ir jei nieko nėra namuose – vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus žemyn. Todėl užliejimai daugiausiai žalos ir atneša būtent tada, kai žmonių nėra namuose, nes laikas daro labai didelę įtaką, auga padarytų nuostolių apimtis ir sumos“, – sako Artūras Juodeikis.
Anot jo, didžiausias užliejimo procentas fiksuojamas senos statybos, prieš 45 metus ir seniau statytuose daugiabučiuose.
„Žmonės, kurie gyvena daugiabučiuose, statytuose po 2000 metų, su tokiomis nelaimėmis susiduria kiek rečiau. Tačiau kiekvienam svarbu įsivertinti, jog rizika aplieti savo ir kaimynų turtą – išties nemenka“, – sako Artūras Juodeikis.
Jis pažymi, kad nors senuose daugiabučiuose nelaimės nutinka dažniau, naujesniuose būstuose užliejimai atneša didesnius nuostolius, nes būstai įrengti naudojant brangesnes medžiagas, namuose stovi brangesnė technika, baldai.
„Augančiai kainai įtakos turi ne tik lubų, sienų apdailos būklė, bet ir baldai, paveikslai, namų elektronika, buitinė technika. Daugelis, kurie renkasi būsto draudimą, nepagalvoja apie tokias detales, kurios išties augina turto vertę ir viską paminėti būtina“, – dėmesį atkreipia A. Juodeikis.
Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti nelaimių dėl užliejimų
Draudimo ekspertas pataria, kad išvykstant iš namų, ypač bent kelioms dienoms, vertėtų užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, iš elektros tinklų išjungti elektroninius prietaisus – užliejus būstą, jie gali būti sugadinti.
„Žinoma svarbu nuolatos prižiūrėti savo santechniką, reguliariai ją tikrinti, nes keletą dešimtmečių tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, tam įtakos turi įvairios cheminės medžiagos, pavyzdžiui vamzdžių valymo priemonės, todėl geriausia būtų namo gyventojais susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros“, – pataria Artūras Juodeikis.
Vagysčių skaičiai šiemet sparčiai auga
Kaip sako A. Juodeikis, kalbant apie ilguosius savaitgalius, atostogas, labai svarbu nepamiršti ir vagysčių.
„Ilgapirščiai taip pat žino, kad ilgąjį savaitgalį žmonės dažnai išvyksta, todėl būsto turtas nėra apsaugotas. Šiemet apskritai auga vagysčių skaičiai – lyginant šių metų pirmus devynis mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matome, kad vagysčių skaičiai iš būstų yra išaugę virš 25 proc.
Šiemet maksimali nuostolio suma viršijo 21 tūkst. eurų. Iš namų vagys išneša ir grynuosius pinigus, ir papuošalus, brangią techniką, kompiuterius. Iš garažų, sandėliukų pavagia dviračius, kepsnines, lauko baldus. Per pandemiją žmonės daug laiko leido namuose, įsigijo įvairių brangesnių daiktų savo komfortui, kurie vilioja vagis“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Kaip sako A. Juodeikis, matant tokius augančius skaičius, norisi priminti gyventojams, kad saugotų savo turtą ir atkreiptų dėmesį į kiekvieną smulkmeną.
„Nutinka ir taip, kad žmonės ne iki galo uždaro langus, pamiršta užrakinti duris ir tai itin palengvina vagišių darbą. Todėl geriau skirkite papildomą minutę, neskubėkite, bet tinkamai apžiūrėkite būstą prieš išvykdami.
Taip pat, ypač nuosavų būstų savininkams, patarčiau nepalikti daiktų kieme, net jei ir esate apsitvėrę būstą tvora. Matome, kad nuosavų būstų savininkai patiria didesnius nuostolius, nei butuose gyvenantys žmonės. Kol oras dar gana geras, žmonės laiko kepsnines, dviračius, kitą vertingą turtą kiemuose, o vagys net dronais apžiūri teritoriją ir tik sulaukę, kai išvyksta šeimininkai – ima veikti. Svarbu, kad jūsų daiktai nebūtų matomi pašaliniams“, – pastebi A. Juodeikis.
Anot jo, šiemet vidutinė vagišių padaryta nuostolio suma yra 839 eurai, pernai ji buvo 807 eurai. Augantys tiek sumų, tiek ir pačių nuostolių skaičiai tik byloja, jog būtina atsakingai rūpintis savo būstu ir jame esančiu turtu.
Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji objektyviai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai). Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.
