Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė rūkymo namuose neapkenčianti sostinės Naujamiesčio mikrorajono gyventoja Nijolė (tikras vardas redakcijai žinomas – aut.past.). Moteris teigia jau metus savo namuose jaučianti rūkalų dvoką, einantį pro ventiliacijas angas.
Nei ji pati, nei šeimos nariai, anot Nijolės, nerūko, todėl dėl nemalonaus tvaiko kaltina neatsakingus kaimynus.
„Turiu mažametį sūnų, kuris turi nuolat uostyti cigarečių kvapus. Pati, kaip mama, jau ne kartą kalbėjau su kaimynais, prašiau nerūkyti, nes net savo namuose negaliu būti. Savaitę nesmirdėjo ir vėl – smarvė bute, smarvė koridoriuje, gėda net svečių pasikviesti.
Vasarą atsidarydavom langus, kad išsivėdintume, o ką daryt dabar, kai šalta? Su kaukėmis sėdėti?“, – kėlė klausimus moteris.
Kam iš tiesų reikalingas draudimas rūkyti balkonuose, Nijolė teigia nesuprantanti. Mano, kad iš jo jokios naudos, nes dėl rūkymo namuose kenčia visi, o ypač nerūkantieji.
„Kartą pati į policiją kreipiausi, bet kas iš to... Neturėjau jokios nufilmuotos medžiagos, o mano smirdantis butas tikrai neįrodymas“, – tvirtino ji.
„Juk kaimynas kaimyno neskųs“
Vieno Vilniaus Šnipiškių mikrorajono daugiabučio pirmininkė Aušra naujienų portalui tv3.lt teigė ne tik sulaukianti gyventojų skundų dėl rūkorių, bet ir pati nuolat kenčianti cigarečių smarvę tiek koridoriuose, tiek savo pačios namuose.
„Viskas per ventiliaciją kyla. Uždraudę rūkyti balkonuose nieko geresnio nepasiekė, nes niekas rūkorių nei seka, nei gaudo. Juk kaimynas kaimyno neskųs, o savivaldybė neis tikrinti. Tai tikrai niekas nepakito dėl draudimo“, – naujienų portalui tv3.lt tvirtina moteris.
Todėl, anot jos, draudimu iš esmės yra sukurta daug didesnė problema.
„Dėl draudimo rūkyti balkonuose žmogui lieka tik kambaryje rūkyti. O kai prirūkai bute, iš jo ir koridoriuje trankia, nes sandarių statinių, kad kvapai nepraeitų, nelabai ir yra.
Tai ne iš tos pusės pradėjo tvarką daryti. Žmogų reikia auklėti nuo mažų dienų, kad rūkymas yra žalingas, o ne jau vėliau eiti per draudimus“, – kalba Aušra.
Skundų sulaukia, bet nebaudžia
Vilniuje rūkyti balkonuose iš viso uždrausta 1661 daugiabutyje. Šiltuoju metų laiku sostinės savivaldybė sulaukia po 50-60 kreipimusi uždrausti rūkyti balkonuose per mėnesį, šaltuoju metu laiku – 20-30 per mėnesį.
„Per mėnesį gauname po kelis skundus nubausti rūkančius tuose balkonuose, kur yra draudimas, tačiau nė vieno nesame nubaudę“, – patvirtina savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas.
„Šiltuoju metų laiku gauname daugiau skundų, šaltuoju – mažiau. Įstatymas numato, kad skundą pateikę asmenys kartu turi pateikti rūkančiojo nuotrauką ar vaizdo įrašą, tai yra įrodymą, kad būtų aiškiai matyti kas rūko. Paprastai žmonės to negali pateikti, o kartais ir neįmanoma pateikti, nes, pavyzdžiui, nufilmuoti rūkantįjį 12 aukšte nuo žemės nėra realių galimybių.
Gavę skundą kreipiamės į buto, dėl kurio skundžiasi savininkus (gyventojus), informuojame apie galiojantį draudimą, kviečiame laikytis teisės aktų reikalavimų, draugiškai sugyventi su kaimynais“, – nurodo G. Grubinskas.
Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate nuo šių metų pradžios iki spalio 13 d. užfiksuota 70 pažeidimų.
Policija primena, kad neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų.
Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų Gyventojai turi patys užfiksuoti pažeidimą ir perduoti užfiksuotus duomenis savivaldybei arba per Policijos elektroninių paslaugų portalą epolicija.lt
Kvėpuojantys kaimynų dūmais – pasyvūs rūkoriai
Kiek anksčiau redakcijai Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Aurimas Rapalavičius pasakojo, kad kai nerūkantys asmenys „priversti“ kvėpuoti rūkančiojo iškvėptais dūmais, tai vadinama – pasyviu rūkymu.
O būtent tuose dūmuose ir yra kenksmingų medžiagų (kancerogenų, anglies monoksido, dervų ir t.t.), kurios sukelia sveikatos problemas ir yra siejamos su ankstyva širdies ir kraujagyslių ir onkologinių ligų (burnos, stemplės, bronchų ir plaučių navikų) rizika.
„Yra nustatyta, kad rūkymas nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų riziką, sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą , taip didindamas mažo svorio vaisiaus riziką. Vaikams, augantiems rūkančių asmenų aplinkoje, didėja astmos ir kitų alerginių bei kvėpavimo ligų (pvz.: pneumonijos) rizika“, – pabrėžia jis.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad kenkia ne pati cigaretė kaip ar pasirinktas rūkymo metodas, bet kenkia degimo metu išsiskyrusios medžiagos dujų (garų ar dūmų) pavidalu, todėl kenkia tiek ir pačiam rūkančiam, tiek ir aplinkiniams asmenims.
„Tai ypač svarbu, kai rūkoma uždarose patalpose, kur pasyvus rūkymas yra dažnai pasireiškiantis procesas ir ilgainiui gali pavirsti tretiniu rūkymu – kai kenksmingos dūmuose esančios medžiagos nusėda ant baldų ar drabužių ir lėtai, bet pastoviai, yra absorbuojamos per odą“, – teigia A. Rapalavičus.
Todėl nesvarbu kokiu pavidalu vyksta rūkymas – jis yra žalingas tiek rūkančiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, tad visada svarbu paraginti rūkančius mesti rūkyti: „To padaryti niekada nevėlu“, – priduria gydytojas.
Norintiems mesti rūkyti siūlome pasinaudoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Pagalba metantiems rūkyti.
