Atsižvelgę į ugniagesių gelbėtojų prašymus, Seimo nariai nusprendė iš naujo svarstyti prezidento vetuotą įstatymą, sulyginantį statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas.
Už siūlymą svarstyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą iš naujo balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 20. Svarstymo išvakarėse Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas išplatino pranešimą, kuriame paragino parlamentarus atmesti prezidento veto.
Diskriminuojami nestatutiniai ugniagesiai?
„Balsas.lt“ pakalbintas susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas sakė, kad prezidentas nevisiškai įvertino ugniagesių motyvus – todėl gali likti galioti nestatutinius ugniagesius diskriminuojantis įstatymas.
„Negali būti taikomi dvigubi standartai tai pačiai kategorijai asmenų. Prezidento dekrete pasiremta Konstitucinio Teismo nutarimo tekstu, išimtu iš viso konteksto.
Konstitucinis Teismas, šiuo atveju, nagrinėjo visiškai kitus aspektus, nesusijusius su stažo užskaitymu pareigūnams, dirbusiems tą patį darbą Darbo sutarties pagrindais. Pažymėtina, kad Seimo Teisės departamentas šiam įstatymui pastabų neturėjo“, - teigė S. Džiautas.
Iki šiol nestatutiniai ugniagesiai buvo nepatenkinti, nes negalėjo džiaugtis tokiomis pačiomis privilegijomis kaip statutiniai gelbėtojai. Abiejų tipų ugniagesiai iki šiol dirbo tokį pat darbą, tačiau gaudavo skirtingą atlygį bei naudojosi skirtingomis socialinėmis garantijomis. Pavyzdžiui, statutiniai pareigūnai, išdirbę 20 metų, gali išeiti į pensiją, o nestatutiniai tokios galimybės neturi.
Be to, statutiniai pareigūnai yra apdrausti, apmokamos jų kelionių į darbą išlaidos, po 4 darbo valandų gaisro gesinimo metu jie gauna nemokamą maitinimą. Už darbo stažą, aukštesnę kategoriją keliamas atlyginimas, o nestatutiniai pareigūnai tokiomis privilegijomis naudotis negali.
„Mūsų neįtikino prezidento motyvai, kad priesaika kažką lemia. Statutinius nuo statinių tarnautojų skiria tik priesaikos davimas ir atsakomybė valstybei. Priesaiką gali duoti ir ugniagesys, dirbęs pagal Darbo kodeksą ir vykdęs tokias pat užduotis kaip statutinis tarnautojas“, - portalui „Balsas.lt“ sakė S. Džiautas.
„Žemesnė lyga“
Tuo tarpu Seimo Socialinio ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sakė esąs tokios pat nuomonės kaip ir prezidentas – statutinių ir nestatutinių darbuotojų statuso jokiais būdais negalima sulyginti.
Portalui „Balsas.lt“ A. Sysas tvirtino, kad spręsdami dėl daugiau nei 400 pagal darbo sutartis dirbančių gaisrininkų statuso, sumenkiname reikalavimus tūkstančiams gaisrininkų, kurie yra statutiniai.
„Dalis pareigūnų negalėjo būti statutiniais vien dėl to, kad, pavyzdžiui, turėjo administracinių nuobaudų, teistumą, sveikatos problemų ar neatitiko fizinio pasirengimo reikalavimų. Negalima suteikti didesnių garantijų pareigūnams, kuriems nekeliami aukštesni reikalavimai“, - sakė parlamentaras.
Anot A. Syso, jo vadovaujamas komitetas visąlaik siūlė kitą problemos sprendimo būdą – „sustatutinti“ nestatutinius variantus. „Išlaikę keliamus reikalavimus, statutiniai tarnautojai gautų tas pačias garantijas kaip ir kiti“, - teigė politikas.
Priminus, kad statutiniai ir nestatutiniai ugniagesiai gelbėtojai atlieka iš esmės tuos pačius darbus, parlamentaras ugniagesius sulygino su krepšininkais. „Gal kai kas supyks, tačiau padėtį galiu palyginti su aukščiausia ir žemesne krepšinio lyga. Darbą krepšininkai daro tą patį – žaidžia krepšinį. Tačiau vieniems tenka didelė garbė ir apdovanojimai, o kitiems, norint pasiekti aukštesnį lygį, reikia dar dirbti“, - portalui „Balsas.lt“ sakė A. Sysas.
Socialdemokratas taip pat piktinosi, kad kai kurie jo kolegos „neskiria elementarių dalykų“ ir, nepaisydami prezidento veto, dar kartą ėmė svarstyti minėtą įstatymą.
Prezidentas pasirėmė KT išaiškinimu
Prezidento Valdo Adamkaus dekrete, kuriuo įstatymas vetuotas, teigiama, jog nepaisant atliekamų tarnybinių funkcijų panašumo, pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių statusas iš esmės skiriasi. Sprendimas į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti įskaičiuoti laikotarpius, kai asmuo dirbo nestatutinėse pareigose, anot prezidento, pažeistų konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
V. Adamkus pasiūlė nestatutinėse pareigose dirbusiems ugniagesiams, kurie buvo diskriminuojami lyginant su statutinėse pareigose dirbančiais ugniagesiais, atskiru įstatymu nustatyti kompensavimo už atliktą darbą principus ir tvarką. Tokiame įstatyme įtvirtinta kompensavimo tvarka privalėtų užtikrinti, kad bus atsižvelgta į kiekvieno konkretaus asmens tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Prezidento dekrete taip pat primenama, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija.“
Tuo tarpu Seimo priimtame ir prezidento vetuotame įstatyme buvo nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų pareigūnams, įgijus jiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, į bendrą darbo stažą bus įskaitomas ir laikas, kai jie šias pareigas ėjo iki 1990 metų kovo 11 d., taip pat bus suteikta galimybė, kaip ir statutiniams pareigūnams, gauti valstybinę pensiją priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje ištarnavus 20 metų.
Šiuo metu Lietuvoje yra 11 priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, kurių darbuotojai neturi statutinių tarnybų pareigūnų statuso.
