47 proc. Kinijos ir 31 proc. Japonijos gyventojų laiko save ateistais. Taip pat Vakarų Europoje, kur 14 proc. gyventojų apibūdina save ateistais. Lietuvoje tik 1 proc. gyventojų laiko save ateistais, 69 proc. lietuvių laiko save religingais, 22 proc. – nereligingais.
Tai parodė pasaulinė apklausa, atlikta 57 valstybėse. Apklausą atliko seniausia ir didžiausia visuomenės nuomonės apklausų atlikėjų asociacija „WIN-Gallup International“. Asociaciją atstovaujančios šalys apima daugiau nei 75 proc. pasaulio gyventojų.
„WIN-Gallup International“ Religingumo ir ateizmo indeksas matuoja žmonių savęs suvokimą apie jų religingumą yra pagrįstas interviu su daugiau nei 50,000 vyrų ir moterų, kurie buvo atrinkti 57 pasaulio šalyse, 5 žemynuose. Tyrimas pateikia tęstinius duomenis atskleidžiančius nuostatų pokyčius nuo 2005 metų.
Tarp krikščionių yra daugiau save laikančių religingais, palyginus su musulmonais ir žydais. Tačiau daugiausiai save religingais apibūdinančių žmonių yra tarp induizmo tikėjimą išpažįstančių žmonių.
Religingumas yra aukštesnis tarp neturtingų žmonių: žmonės su mažiausiomis pajamomis yra 17 proc. religingesni nei žmonės, turintys aukščiausias pajamas.
Religingumas yra mažesnis tarp aukštąjį išsimokslinimą turinčių gyventojų: aukštąjį išsimokslinimą turintys žmonės 16 proc. mažiau religingi nei turintys vidurinįjį išsimokslinimą.
„Lietuva patenka tarp šalių, kurių didesnė dalis gyventojų laiko save religingais ir beveik nėra ateistų. Nuo pasaulinio vidurkio nesiskiriame dalimi žmonių, priskiriančių save „nereligingiems“. Pasaulyje tokių yra 23 proc., o Lietuvoje 22 proc. Taigi, esame daugiau religinga šalis, nors 2005 metais laikančių save religingais buvo beveik dauguma – 75 proc. Tačiau palyginus su tokiomis šalimis kaip Vietnamas, Šveicarija (sumažėjo save laikančiais religingais 23 proc.), Prancūzija (sumažėjo save laikančiais religingais 21 proc.) ar Pietų Afrika (sumažėjo save laikančiais religingais 19 proc.), Lietuvoje save laikančių religingais žmonėmis skaičius sumažėjo nežymiai“, – tyrimo rezultatus komentuoja Inga Nausėdienė, RAIT valdybos pirmininkė.
Tyrimo metodologija:
57 šalyse buvo atliktos reprezentatyvios apklausos, kurių metu buvo apklausta 51,927 įvairių šalių gyventojai. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra +3-5% su 95 proc. tikimybe. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu (35 šalys, apklausta 33,890 respondentų), kitose telefonu (11 šalių, apklausta 7,661) arba internetu (11 šalių, apklausta 10,376). Apklausos buvo vykdomos 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais bei 2012 metų sausio mėnesį.
Bendras vidurkis buvo paskaičiuotas pagal kiekvienos šalies suaugusiųjų gyventojų dalį.
Lietuvoje apklausą vykdė WIN/Gallup International asociacijos narė UAB RAIT. Tyrimo metu buvo apklausta virš 1000 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Apklausa vyko 2011 metų gruodžio mėnesį.
Kai kuriais atvejais suma gali nebūti lygi 100 proc. Tai ignoruokite, tai atsirado dėl statistinės paklaidos.
