• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Pfizer“ vakcina pilnai vakcinuoti asmenys turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti koronavirusu, rodo Lietuvoje atliekamo tyrimo, skirto išsiaiškinti šios vakcinos efektyvumui prieš koronaviruso atmainas, rezultatai.

„Pfizer“ vakcina pilnai vakcinuoti asmenys turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti koronavirusu, rodo Lietuvoje atliekamo tyrimo, skirto išsiaiškinti šios vakcinos efektyvumui prieš koronaviruso atmainas, rezultatai.

REKLAMA

Tyrimą pristatęs Statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus atstovas dr. Jonas Bačelis, aiškindamas, kodėl pasirinkta tirti tik „Pzifer“, teigė, kad tai yra ta vakcina, kuria vakcinuota daugiausiai žmonių, o kuo imtis didesnė, tuo duomenys patikimesni.

Kaip pranešė jis, tyrimas dar vyksta, tad ateityje seks ne tik efektyvumo, bet ir šalutinių vakcinų poveikių tyrimas. 

Tyrė asmenis „dvynius“

„Pats efektyvumo tyrimas skyla į dvi šakas – efektyvumas prieš bet kurią atmainą – tie delta, tiek alfa ir taip toliau. O šiandien pristatome su delta atmaina susijusius rezultatus, nes jie dabar yra aktualiausi“, – pristatė J. Bačelis.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pabrėžė, kad šiuo atveju duomenys tirti retrospektyviai, patys žmonės pasirinko, kurioje – vakcinuotų ar nevakcinuotų – tiriamųjų grupėje nori būti. Stebėjimo laikotarpis tęsiasi nuo liepos 1 d. iki dabar – pirmosios rugsėjo savaitės.

REKLAMA

„Taigi ir tyrimas turi dvi šakas – vienoje pusėje yra nevakcinuoti asmenys, o kitoje – vakcinuoti. Šios dvi grupės žmonių yra suderintos pagal 7 faktorius, t. y. jei turime vieną asmenį, kuris gimė tam tikrais metais ir dirba tam tikrą profesiją ir yra tam tikros lyties, mes jam suradome „dvynį“, kuris gimė tais pačiais metais, dirba tą patį darbą, yra vedęs/nevedęs, iš miesto/kaimo, tos pačios savivaldybės ir t.t.“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Skiepytiems 5 kartus mažesnė rizika užsikrėsti

Komentuodamas rezultatus J. Bačelis pranešė, kad vakcinos efektyvumas siekia apie 80 proc.

„Tai reikia, kad pilnai vakcinuoti turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti. Taigi tai yra itin didelio efektyvumo vakcina. Sakyčiau, tai yra nuostabūs rezultatai“, – sakė jis.

Konkrečiau analizuodamas užsikrėtimus koronavirusu, jis atkreipė dėmesį, kad vyresniems žmonėms vakcinos efektyvumas yra mažesnis nei 80 proc., o jaunesniems – didesnis nei 90 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės, kurie skiepijosi vasarį, t. y. nuo jų vakcinacijos dienos praėjo pakankamai daug laiko iki liepos 1 d., tai jiems vakcinos efektyvumas yra pats mažiausias. Tie, kurie skiepijosi neseniai – liepos pabaigoje, jiems vakcinos efektyvumas yra pats didžiausias. Tai išvada tokia, kad kuo žmogus anksčiau yra skiepytas, tuo vakcinos efektyvumas yra mažesnis“, – kalbėjo J. Bačelis.

REKLAMA

Dėl hospitalizacijos vakcinos efektyvumas siekia 83–92 proc. Nepasiskiepijusių asmenų rizika būti paguldytiems į ligoninę dėl COVID-19 yra dešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių.

Nepasiskiepijusių asmenų rizika mirti yra bent dvidešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių, rodo analizė.

Pirmas toks tyrimas Lietuvoje

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad šis tyrimas svarbus tuo, kad tokių duomenų iš Lietuvos anksčiau nebuvo.

REKLAMA

„Šitas tyrimas vertas platesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio (...) Tai suteikia mums svarbios informacijos tiek apie patį virusą, tiek apie vakcinas, leidžia palyginti skirtingų šalių kontekstą“, – teigė profesorė.

Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 440 tūkst. asmenų, kurie atsitiktinai parinkti taip, kad sudarytų 221 tūkst. suderintų porų, duomenys.

Paskiepytųjų „Pfizer-BioNTech“ vakcina ir jos veiksmingumas vertintas po pilno vakcinacijos kurso, t. y. praėjus 14 dienų po antrosios vakcinos dozės. Vertintas tik laikotarpis nuo liepos 1 dienos, kai Lietuvoje pradėjo dominuoti delta atmaina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vakcinos efektyvumas vertintas lyginant pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų grupes pagal tris baigtis: užsikrėtimą COVID-19 (gautas teigiamas diagnostinio tyrimo rezultatas arba COVID-19 diagnozė), hospitalizaciją (ligos istorijos baigiamojoje dalyje nurodyta COVID-19 diagnozė) ir mirtį nuo COVID-19 (pagrindinė mirties priežastis medicininiame mirties liudijime).

Tyrimas atliktas naudojant Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje sukauptus duomenis, kurių pagrindiniai šaltiniai buvo e.sveikatos sistema, Gyventojų registras, „Sodra“.

REKLAMA

Išsamiau su tyrimu galima susipažinti čia.

Rekordinis atvejų skaičius

Praėjusią parą nustatyti 1298 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 iš 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

Praėjusią parą mirė penki 80-89 metų žmonės, taip pat keturi, kuriems buvo nuo 70 iki 79 metų. Trys mirusieji priklausė 60-69, du – 50-59, vienas – 40-49 metų amžiaus grupėms.

REKLAMA

Pilnai paskiepyti buvo trys žmonės, kuriems buvo nuo 60 iki 89 metų.

Šalyje praėjusią parą atlikti 14 tūkst. 179 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 388 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 311 tūkst. 151 žmogus, iš jų tebeserga 9967.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4740 žmonių, iš jų pilnai paskiepyti buvo 63. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9503 mirtys.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 708 tūkst. 511 žmonių, visiškai vakcinuotas – 1 mln. 579 tūkst. 251.

Matome valdzios nupirktu daktaru ‘nesaliskuma i objektyvuma’. Savo, kaimo lygio tyrimus galite susikisti ten, kur jiems ir vieta
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų