Dauguma šalies gyventojų mano, kad naujai išrinkta valdžia privalo ir toliau plėtoti strateginius energetikos projektus. Gyventojai nepritartų, jei naujoji Vyriausybė atsisakytų tikslo siekti energetinės nepriklausomybės.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų šalies gyventojų mano, kad po spalį įvykusių Seimo rinkimų naujai išrinkta valdžia privalo tęsti strateginių energetikos projektų plėtrą. Strateginių energetikos projektų tęstinumui labiausiai pritarė jauniausi (18-25 m.) tyrimo dalyviai ir didesnes pajamas turintys apklaustieji. Šiam tikslui nepritarė 23 proc. respondentų, o 9 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.
Paprašyti įvadinti, kurių energetikos projektus Lietuvai įgyvendinti yra svarbiausia, gyventojai pirmiausiai išskyrė suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje (33 proc. respondentų), elektros jungtį su Švedija „NordBalt„ (26 proc.), Visagino atominės elektrinės bei elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ (po 15 proc.) projektus. Tik kas dešimtam apklaustajam atrodė, kad nė vieno iš šių projektų nereiktų plėtoti.
Gyventojai neigiamai įvertintų naujosios valdžios politiką apskritai atsisakyti energetinės nepriklausomybės krypties - net 75 proc. apklaustųjų nepritartų tokiam sprendimui. Tik 19 proc. respondentų tokį naujosios valdžios energetikos politikos posūkį vertintų palankiai.
„Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodo nemažai įvairių ir net prieštaringų komentarų dėl Lietuvos energetikos krypčių, dėl strateginių energetikos projektų ateities. Nors Seimo rinkimuose didžioji dalis gyventojų savo balsą atidavė opozicinėms partijoms, akivaizdu, jog piliečiai nenori, kad būsimoji valdžia iš esmės keistų energetinės nepriklausomybės kursą„, - apklausos rezultatus komentavo bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas sociologas Ignas Zokas.
Šalies gyventojų nuomone, jei naujoji Vyriausybė sustabdytų strateginius energetikos projektus, šalis ir toliau išliktų itin priklausoma nuo Rusijos energetinių šaltinių - šią grėsmę įžvelgė 37 proc. apklaustųjų. Taip pat gyventojai išskyrė kitus pavojus - negauti papildomos ekonominės naudos, kurią atneštų energetikos objektų statyba (užsakymai verslui, naujos darbo vietos, daugiau mokesčių į valstybės biudžetą), prarastas galimybes užsitikrinti mažesnes elektros ir gamtinių dujų kainas, suprastėjusį Lietuvos vertinimą tarp užsienio investuotojų.
Daugumos gyventojų nuomone, ateinanti Vyriausybė energetikoje pirmiausia turėtų susitelkti į šilumos sektoriaus problemas. Beveik pusė (49 proc.) gyventojų pasisakė, kad prioritetinis tikslas - šilumos energijos taupymas, dar 37 proc. įvardijo siekį didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį elektros ir šilumos sektoriuose.
Taip pat gyventojams reikšmingas atrodo tikslas Lietuvos elektros energetikos sistemą sujungti su Vakarų Europos energetikos tinklais (36 proc.), konkurencijos skatinimas gamtinių dujų sektoriuje (32 proc.) ir konkurencijos bei rinkos sąlygų įvedimas šilumos sektoriuje (31 proc.).
