Nors vaizdingoje vietoje netoli Ėriškių (Panevėžio r.) stūksančio liūdnos šlovės „tulpinių“ dvaro ateitis tebėra miglota, juo ėmė domėtis potencialūs pirkėjai. Tačiau jiems savo svajones teks atidėti dar bent keleriems metams.
Vilniaus apygardos teisme į pabaigą artėja Panevėžio „tulpinių“ gaujos teismas. Teisėjų kolegija netrukus turėtų apsispręsti, ką daryti su garsiuoju dvaru ant Dubulių tvenkinio kranto, rašo „Respublika“.
Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis, praėjusią savaitę pareikalavęs griežtų bausmių „tulpinių“ gaujos nariams, paprašė žemės valdą su statiniais parduoti, o gautas lėšas nukreipti byloje pateiktiems civiliniams ieškiniams atlyginti.
Besibaigianti byla sudomino ir galimus „tulpinių“ dvaro pirkėjus. Upytės seniūnas Albinas Skeiverys tvirtina, kad tokių buvo atsiradę ne vienas. Juos esą jau pasiekę gandai, kad prasidėjo aukcionai. Tačiau seniūnas nuvylė interesantus atsakydamas, kad pardavimo dar teks ilgai laukti.
„Respublikos“ žiniomis, kai kurie pirkėjai baiminasi, kad procesai gali smarkiai užtrukti, jeigu turto savininkas nesutiktų su teismo sprendimu ir nuspręstų bylinėtis. Esą jeigu dvarą bus nuspręsta parduoti, šio turto savininkas panevėžietis Stanislovas Raišelis ar jo artimieji galėtų ginčyti teismo sprendimą. Mat formalusis dvaro savininkas nėra teisiamas.
Pasak prokuroro A. Urbelio, naujų bylų baimintis pirkėjams nereikėtų, nes teisme savininkas S. Raišelis patvirtino jokių pretenzijų į šį turtą neturįs, šis esąs ne jo ir atsisakė saugoti.
Tyrimas nustatė, kad buvusi Ėriškių kolūkio pirtis buvo įsigyta už dabar jau iki gyvos galvos kalėti nuteistų Algimanto Vertelkos ir Virginijaus Baltušio pinigus. Šioje vietoje gaujos nariai keldavo puotas, švęsdavo gimtadienius, keldavo vestuves.
Prokurorai įtaria, kad čia galėjo būti padaryti ir kai kurie „tulpinių“ nusikaltimai, slepiami bei naikinami nusikaltimų įrodymai.
Prokuroras A. Urbelis prognozuoja, kad jeigu teismas nuspręs „tulpinių“ dvarą parduoti, realiai tai įvyks gal po trejų ar ketverių metų, kada perėjęs visas instancijas nuosprendis įsiteisės.
Dvaras areštuotas 2002-aisiais, pradėjus aiškėti žiaurios Aukštaitijos sostinės gaujos nusikaltimams. Nors Panevėžio rajono savivaldybė ir kratėsi, ji buvo įpareigota šį turtą prižiūrėti. Tai savivaldybei kainavo per 80 tūkst. litų - tiek per beveik septynerius metus buvo sumokėta kaip prižiūrėtojo atlyginimas.
Nors didesnė nei hektaro dvaro teritorija yra aptverta aukšta gelžbetonio tvora, bet nei ji, nei sargas neapsaugojo nuo vagių. Metalo ieškotojai jau seniai spėjo išgabenti iš teritorijos tai, ką galima parduoti. Išlupti brangūs stoglangiai, nuimti lietvamzdžiai, kažkur iškeliavo lauko šviestuvai. Vagys šeimininkauja ne tik lauke. Įsibrovę į vilos vidų, jie išplėšė dailylentes. Dar po kelerių metų gali paaiškėti, kad parduoti teliks tik žemę ir tvorą, nes neprižiūrimi statiniai tręšta.
Jaunius Pocius
