Bažnyčių bendruomenių nariai pripažįsta, kad šildymas yra vienas esminių dalykų, suteikiančių komfortą ir užtikrinančių, kad žmonės, atėję į pamaldas, galėtų jaustis laisvai ir neturėtų minčių kuo greičiau pabėgti.
Bažnyčios šildymo kaštai labai prilauso nuo kelių veiksnių – bažnyčios dydžio, papildomų pastatų, ar ji įsikūrusi didmiestyje, pavyzdžiui Vilniuje, kur pamaldos vyksta dažniau ir lankytojų srautai yra didesni, ar mažame miestelyje, kur žmonių ženkliai mažiau ir nėra reikiamybės tiek šildyti.
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Gintaras Černius pasakoja, kad šildymas bažnyčioje jau yra įjungtas nuo lapkričio 1 dienos. Pasak klebono, bažnyčioje šildoma mažiau nei gyvenamuosiuose namuose, nes tai nėra prasminga – žmonės į pamaldas ateina apsirengę paltais ir striukėmis. Dėl šios priežasties, siekiant taupyti, palaikoma maždaug 15 laipsnių temperatūra.
„Tačiau yra ne tik bažnyčia, bet ir visos kitos pagalbinės patalpos, kur renkasi bendruomenės – dienos centro vaikai arba „Caritas“ paslaugos. Todėl jeigu vyksta bendruomenių susitikimai, jau negali būti 15 laipsnių, reikia šildyti labiau“, – pasakoja klebonas.
Pasak klebono, šildymas bažnyčios bendruomenei yra itin svarbus dalykas, kuriam atsakingai ruošiamasi, tad žiemą pagrindinės išlaidos yra skiriamos būtent tam.
„Jeigu žmogus net ir valandai ateina, čia vis tiek negali būti minusinė temperatūra, nes tada būna visai kita nuotaika. Nesinori, kad žmogui norėtųsi kuo greičiau pabėgti iš bažnyčios“, – sako jis.
Klebonas teigia, kad dar neteko susidurti su rimtomis problemomis ar riboti kitų veiklų, nes neužtenka biudžeto šildymo sąskaitoms padengti, tačiau atvirauja, kad šias lėšas tenka rimtai planuoti ir jau nuo vasaros pradėti taupyti pinigus.
Nors G. Černius optimistiškas ir skųstis nenori, vis dėlto teigia, kad jeigu pinigai nebūtų taupomi ir kruopščiai planuojami arba, jeigu iškiltų nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, svarbių remontų, kurių negalima atidėti – tada bažnyčia susidurtų su rimtomis problemomis dėl šildymo lėšų.
Kainos už šildymą žvarbiu sezonu būna keturženklės – pasak klebono, kai užklumpa dideli šalčiai ir pakyla šildymo kainos, tenka susimokėti ir po 3-4 tūkst. eurų per mėnesį.
G. Černius sako, kad jokių paramų šildymui bažnyčia negauna, viskas yra padengiama iš rinkliavos, kuri yra renkama sekmadieniais bendruomenės reikmėms, arba retakrčiais iš pavienių žmonių atnešamų aukų. Taip pat jis pabrėžia ir kitą dalyką – bažnyčia ne tik negauna paramos, tačiau ir negali susigražinti mokesčių, kaip daro kitos institucijos.
„Pavyzdžiui, mokėdami už dujas, mes sumokame PVM mokestį, kurio mes nesusigražiname, kaip kitos įmonės, todėl tikrai jokių paramų negauname“, – atvyrauja vyras.
Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis pastebi ir kitą šildymo svarbos pusę ir pabrėžia, kad šildymas svarbus ne tik bendruomenės narių komforto užtikrinimui, bet ir paties pastato saugumui.
Pasak jo, nešildomai bažnyčiai ilgainiui gresia remontas – drėksta sienos, veisiasi grybelis, dėl ko vėliau gali tekti susimokėti dar daugiau.
„Kuo mažiau šildysi, tuo brangiau kainuos remontas. Šildymas yra ne tik vienas pagrindinių komforto principų, bet ir pastato išsaugojimo būdų“, – nurodo V. Rapalis.
Elektra ir dujos nuo 2025 m. tūkstančiams gyventojų brangs
Ketvirtadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus visuomeninio elektros tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo tarifus buitiniams vartotojams. Labiausiai brangs fiksuotas mėnesinis mokestis mažiausiai dujų sudeginantiems vartotojams.
Dėl jų elektra ir dujos nuo 2025 m. pradžios tūkstančiams gyventojų pabrangs.
Kiek brangs elektros energija
Iš VERT skelbiamos posėdžio medžiagos matyti, kad priklausomai nuo pasirinkto plano vartotojams elektros energijos kaina didės iki 4,82 proc. arba iki 1,1 ct už kilovatvalandę.
Paprasčiausio vienos laiko zonos plano „Standartinis“ tarifas didės per 4 proc. arba 0,8 ct ir sieks 20,5 ct už kilovatvalandę.
Pasirinkusiems dviejų laiko zonų planą, dieninė elektra brangs 3,56 proc. arba 0,8 ct ir sieks 23,3 ct už kilovatvalandę, o naktinė ir savaitgalio – 4,51 proc. arba 0,6 ct iki 13,9 ct/kWh.
Turintys planą „Namai“, be 3 eurų mėnesinio mokesčio, už vienos laiko zonos elektrą mokės po 18,9 ct už kWh, o dviejų zonų – po 21,5 ct dieną ir 12,9 ct naktį ir savaitgaliais.
Pasirinkę planą „Namai plius“ su mėnesiniu 6 eurų mokesčiu už vienos zonos elektrą mokės po 18,5 ct/kWh, o už dvi – po 21 ct/kWh dieną ir 12,7 ct/kWh naktį ir savaitgaliais.
Galiausiai turintys planą „Išmanus“ mokės nuo 13,3 ct/kWh rytą iki 23,9 ct/kWh vakarą.
Mažiau dujų – didesnis mokestis
Bene didžiausią naujų kainų poveikį pajus dujas vartojantys gyventojai.
Mažiausiai jų suvartojantiems mėnesinis mokestis padidės 76,79 proc. arba 0,43 euro daugiau, nei jie moka dabar.
Nuo kitų metų pradžios mėnesinis mokestis už dujas bus 0,99 euro.
Tiesa, pačios dujos šiai vartotojų grupei kiek atpigs.
Primename, kad visuomeniniam elektros tiekimui priklauso tie vartotojai, kurie suvartoja iki 1000 kWh energijos per metus arba vidutiniškai iki 83,3 kWh per mėnesį.
Šiems vartotojams elektros kainas nustato VERT. Tačiau iki 2025 m. gruodžio 18 d. jie turės pasirašyti sutarties su tiekėjais dėl nepriklausomo tiekimo.
Šiuo metu yra virš 500 tūkst. vartotojų, kurie turi visuomeninį elektros tiekimą ir kurie iki kitų metų pabaigos turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekimą.
Tokiu atveju elektros kainą siūlys vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – „Ignitis“, „Elektrum“ arba „Enefit“. Jie siūlo fiksuotus tarifus arba kintamus, kurie yra susieti su didmenine kaina energijos kaina biržoje.
Dujų vartotojai skirstomi į tris grupes pagal tai, kiek dujų suvartoja per metus.
I grupę sudaro vartotojai, kurie suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus (iki 25 kubų per mėnesį), II grupę – nuo 301 iki 20 tūkst. kubinių dujų per metus, o III grupę – virš 20 tūkst. kubų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
