Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, keliamas tikslas, kad per penkerius metus rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinktųsi nebe 70 proc., o iki 30 proc. šalies moksleivių.
„Norėtume padėti, kad realiai atsirastų galimybė dviejų užsienio kalbų pasirinkimo. Siūlome savivaldybėms ir mokykloms taikyti hibridinį modelį, tai yra galimybė dalį ugdymo vykdyti nuotoliniu būdu“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu rengiami pavyzdiniai tokio mokymo modeliai, jie bus išbandomi nuo kitų metų rugsėjo.
Anot J. Šiugždinienės, jau šiandien būtų galima didinti vokiečių ir prancūzų kalbų mokymą, nes dalis šių dalykų mokytojų dirba ne pilnu etatu.
„Jeigu būtų pasirinkimas mokytis vokiečių, prancūzų kalbų, galėtume kai kur padvigubinti skaičių – tai matome žiūrėdami etatų sudėtį“, – tvirtino ji.
Ministrė pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog savivaldybėse ir mokyklose antros kalbos pasirinkimas būtų didesnis nei iš vienos užsienio kalbos.
„Norėtume, kad būtų siūlomos dvi Europos Sąjungos kalbos“, – sakė ji.
I. Šiugždinienės teigimu, pirmiausia stengiamasi didint prancūzų ir vokiečių kalbų prieinamumą.
„Norėtume, kad daugėtų ir ispanų kalbos, bet galimybės šiuo metu ribotos. Taip pat lenkų“, – sakė ministrė.
Anot jos, numatyta skatinti rusų kalbos mokytojų persikvalifikavimą, žadama sudaryti galimybes jiems per penkerius metus įgyti antrą kvalifikaciją, bus skiriamos stipendijos studentams, pasirinkusiems studijuoti ES kalbas, tėvams ir vaikams organizuojamos pavyzdinės tokių kalbų pamokos.
Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių. Tačiau tai yra 10 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
