Žodis „perdegimas“ žiniasklaidoje yra vartojamas (dažniausiai) apibūdinti situacijai profesinėje veikloje. Pastebėčiau, ką rodo ne vienoje šalyje atlikti tyrimai, kad terminas perdegimas yra vartojamas kalbant psichologines problemas, atsitikusias darbe, nuolatinį nuovargį, nusivylimą, nesugebėjimą pailsėti, blogą miegą, nebesidomėjimą anksčiau buvusiais įdomiais laisvalaikio užsiėmimais.
Daug straipsnių ir kitos literatūros, kuri kalba apie profesinį darbą, gali būti sėkmingai pritaikyta ir kalbant apie mažamečių vaikų priežiūros ugdymo situaciją. Pavyzdžiui, JAV atlikti tyrimai rodo, kad iki 70 proc. tėvų patiria perdegimą, dažniausiai tai nutinka prižiūrint mažamečius vaikus.
Perdegimo atsiradimo priežastys yra suprantamos: mes negalim vieną kartą pamaitinti vaiko, nuprausti, aprengti ir pasakyt, kad jau viską padariau. Tai, po poros valandų arba, geriausiu atveju, kitą dieną vėl reikės tai padaryti.
O reikalavimas iš aplinkinių ir kartais mamos pačios sau, kad jai tai teiktų džiaugsmą, yra sunkiai įvykdomas, nes pareikalauti iš žmogaus jausmų, negalime.
Mes galim susitarti dėl elgesio, kokiais principais vadovaudamiesi padarysim sprendimus”, – pabrėžė apie svarbius aspektus mamų psichologinei sveikatai palaikyti G. Navaitis.
Ko šiukštu nepamiršti: tėvai turi privalumą stebėti, kaip jų mažieji auga čia ir dabar
Psichologas pasamprotavo, kad yra įvairių būdų, kurie liūdnas emocijas ir pervargimą gali trumpam numesti į šalį.
„Turime pripažinti jausmus, kad jie egzistuoja, kad jie gali būti prieštaringi, kad darbai, kuriuos mama ir tėtė ne visada kelia džiaugsmą. Šis pripažinimas leidžia padaryti dar vieną žingsnį, papildyti bendrą gyvenimą dalykais, kurie teiktų džiaugsmą, kurie leistų atsipalaiduoti nuo svarbių vaikų ugdymo priežiūros darbų.
Pokyčiai vyksta gana greitai. Kartais galbūt tėvams atrodo, kad jie yra tarsi iki gyvos galvos nuteisti. Taip, galima sutikti, kad, jų įsipareigojimai tęsis visą gyvenimą, tačiau, bendravimo sąlygos sparčiai keisis, nes vaikas auga ir keičiasi jo galimybės, jo psichika.
Vadinasi, turime neišsenkantį šaltinį stebėti naujos asmenybės raidą. Pats stebėjimas, fiksavimas pokyčių, tai, kas atrodo nuobodi rutina, iš tikrųjų gali pakeisti nusistovėjusias sąlygas ir sukelti įdomumą.
Aišku, kiek daug kas gali pasakyti, kad vieno šio įdomumo neužtenka. Ir tai irgi yra teisybė. Vadinasi, tiek pati mama, tiek aplinkiniai turi suvokti, kad reikia gyventi kiek įmanoma pilnavertį gyvenimą. O sąvoka pilnavertis gyvenimas apima ir įdomų kūrybišką laisvalaikį.
Suprantama, nėra, tiek galimybių turint, pavyzdžiui, vienerių metų kūdikį keliauti, tačiau galime rasti ir kitas pramogas, kitus laisvalaikio leidimo būdus, kurie galėjo būti pamiršti anksčiau. Vadinasi, aplinkiniai turėtų kiek įmanoma tai palaikyti“, – naujienų portalui tv3.lt akcentavo specialistas.
Pavargusiam žmogui svarbu atrasti laiko pailsėti
G. Navaičio nuomone, egzistuoja tokia sąvoka „šeimyninis perdegimas“, kuriuo padėti atsikratyti gali ne tik pats žmogus, bet ir aplinkiniai. Poilsis – neatsiejama perdegimo atsikratymo dalis.
„Kita priežastis, kuri yra susijusi su perdegimu, yra sąvoka „šeimyninis perdegimas“, t.y. nuovargis. Pavargusiams žmogui reikia pailsėti. Vėlgi, jis turėtų suprasti ir pats, kad jam to reikia. Aplinkiniai turėtų kiek įmanoma padėti sudaryti sąlygas pilnaverčiam poilsiui.
Čia galima pastebėti, kad kai kurios mamos daro elementarias klaidas, jos bando save žvalinti, kofeinu (kava) ar kažkokiais kitais stimuliatoriais, kurie patys savaime nėra blogi, bet jeigu bus naudojami antroje dienos pusėje, prieš miegą, bus atimamas kokybiškas miegas.
Ką pasakyčiau, kad atvejis, apie kurį kalbame, nėra išskirtinis, su juo susiduria turbūt didžioji dalis mamų, net tos, kurios turi tris aukles, padedančios prižiūrėti vaiką.
Įsivaizduokime, kiek yra tokių mamų Lietuvoje, kurios turi po tris aukles, bet net ir jų gyvenimas keičiasi, kada tenka rūpintis mažamečiais, todėl vertėtų keistis ne negatyviomis emocijomis, o racionaliais sprendimais, palengvinančiais situaciją.
Apibendrinant noriu pasakyti, kad šeimoje irgi galimas perdegimas. Vadinasi, visos rekomendacijos ir siūlymai, skirti perdegimo įveikimui, jie tinka ir kalbant apie mamas“,– pabrėžė ekspertas.
Dingusi trijų vaikų mama rasta negyva
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį nuo trečiadienio dingusi Vilniaus rajono gyventoja, trijų vaikų mama rasta negyva.
Portalo „15min“ šaltinių duomenimis, moters kūnas rastas netoli namų esančiame miške. Policijos departamento atstovai portalui patvirtino, kad moteris rasta negyva.
Viena iš mirties versijų – savižudybė. Kaip buvo skelbta anksčiau, moteris sausio 29 d. (trečiadienį) apie 12:30 val. išėjo iš namų Norvaišių kaime, Vilniaus rajone ir nebegrįžo. Jos paieška viešai paskelbta socialiniuose tinkluose penktadienį.
Trijų vaikų motinos sekmadienį nuo 10 val. ryto ieškojo savanoriai.
Moteris su vyru augino tris mažamečius vaikus.
Apie dingusią mamą prakalbo jos ieškojęs savanoris
J. Aleksandrovas dalinasi, kad pagalbos prašymo dėl dingusios 3 vaikų mamos organizacija gavo dar penktadienį. O neilgai trukus buvo suorganizuota ir dingusiosios paieška.
„Po pokalbio su artimaisiais mes priėmėm sprendimą, kad reikia prisijungti prie šios paieškos. Šeštadienį negalėjome, bet operatyviai sekmadienį buvo organizuota paieška ir į tą paiešką mes paprašėme, kad jie (artimieji – tv3.lt) pritrauktų kiek gali savo pažįstamų, draugų ir visuomenės“, – pasakoja J. Aleksandrovas.
Paieškų organizacijos vadovas pasakoja, kad paieškų metu buvo atliktas vietovės, kurioje dingo moteris, šukavimas, kadangi ieškoti dingusiosios su šunimis buvo per vėlu.
„Per daug laiko praėjo, moteris jau buvo ne vieną dieną ieškota. Vietiniai, draugai ir pažįstami vaikščiojo, patikrino miškelius aplink, bet, deja, nebuvo rezultatų. Atvykę į vietą mes dar kartą apklausėme artimuosius, pažįstamus, kas ką matė, kokią informaciją surinko“, – dalinosi J. Aleksandrovas.
Tuomet, pasak pašnekovo, buvo sudarytas planas, kaip vyks dingusiosios paieška. Neilgai trukus, prasidėjus paieškoms, buvo rastas moters kūnas.
„Buvo išrikiuoti žmonės į vorelę tam tikrame plote, kur mes tikėjomės aptikti žmogų. Pradėjome ieškoti ir galbūt praėjus 20 minučių iš vieno kvadraciklistų ekipažų gavome pranešimą, kad toje teritorijoje, kur atlikome šukavimą, buvo aptiktas kūnas“, – kalbėjo J. Aleksandrovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
