Bent jau viena Morė Vilniuje sudeginimo išvengs. Iš sniego nulipdyta Morė-koronė lieka ištirpti, tikintis, jog su ja pasitrauks ir Lietuvą varginusi pandemija.
Etninės kultūros žinovė Marija ruošia Užgavėnių stalą: kepa mielinius blynus, spurgas. Pasak Marijos, blynus ar kitus Užgavėnių patiekalus, laikantis visų tradicijų, reikia kepti ant kiaulės taukų, kad būtų kuo riebiau, tik šįkart jų neturinti.
Moteris sako, kad šiemet jos blynų ir spurgų ragaus tik vyras. Gaila, kad į svečius neužsuks nei kaimynų vaikai, nei anūkai.
„Visų laukdavau. Ir kaimynų vaikų, ir savo anūkų. Ir aš juos turėdavau vaišinti. Ir man jie deklamuodavo tokį eilėraštuką: jei blynai nemaišyti, prašom pinigus skaityti“, – pasakojo etninės kultūros žinovė Marija Liugienė.
Pasak etnologų, per Užgavėnes reikia valgyti net 12 kartų. Ir visgi pats seniausias lietuvio Užgavėnių valgis buvo visai ne blynai. Jų valgymo tradicija buvo gajesnė Rytų Lietuvoje ir atėjusi iš slavų žemių.
Be lašinių, šaltienos ar kitos riebios, virtos ar keptos mėsos, lietuviai per Užgavėnes ypač valgydavo šiupinį.
„Vakarinė Lietuva, tai iki šiol lietuvninkai net gi Užgavėnėm nevadino, o vadina šiupinio švente“, – pasakojo etnologė Gražina Kadžytė.
Plačiau – TV3 reportaže straipsnio pradžioje.
