T. Tomilinas socialiniame tinkle „Facebook“ atsakė į bendrapartietės Agnės Širinskienės kritiką. Jis teigė, kad stebina kolegės siūlymai keisti partiją: „Lietuvoje, kaip ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje tilpsime visi“.
„Mūsų ginčas su kolege Agne Širinskiene nėra nei pavojingas, nei silpninantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Jis, visų pirma, yra apie diskusijos kultūrą partijoje ir frakcijoje. Esame priartėję prie svarbios ribos, mūsų augančioje partijoje stiprėja demokratija, tobuliname savo vidaus taisykles tam, kad visi jos nariai ir politikai jaustųsi išgirsti ir gerbiami.
Deja, bet nuėjome dar tik pusę kelio. Partija, pretenduojanti būti viena iš dviejų dominuojančių politinių jėgų kairėje tiesiog negali būti monolitinė. Abejonė ir sąžininga diskusija yra būtina normaliam bet kokios, o ypač didelės organizacijos vystymuisi“, – socialiniame „Facebook“ tinkle rašo T. Tomilinas.
Jis pažymėjo, kad dvidešimt metų yra partijos narys ir aktyviai dalyvauja LVŽS programinių dokumentų rengime. Žino visus dokumentų niuansus ir kai kalba viešai, visada atskiria savo asmeninę poziciją, jei ji kaip nors skiriasi nuo dokumentų raidės. Ir tai joks nusižengimas.
„Jei jau apeliuojame į 2016-tus metus, tai prisiminkime, kiek nesusipratimų buvo frakcijos komunikacijoje dėl normalios diskusijos stokos. Beje, primenu Agnei, kad 2016-tais metais mūsų duoto pažado sukurti teisinius mechanizmus dėl bendro ūkio teisinio reglamentavimo mes taip ir neįvykdėme net ir būdami valdžioje, o dėl partnerystės aš balsavau Seime pagal partijos programoje išsakytą nuostatą.
Komentuodama mano siūlymą diskutuoti šia tema partijos viduje 2021-mais metais, gerbiama Agnė atmeta pačią teisę kalbėtis. Miela Agne, nors, kaip Jūs pati išsakėte – gerbiate tik tą kitą Tomą iš Laisvės partijos, Lietuvoje, kaip ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje tilpsime visi. Ir, tiesą sakant, stebina Jūsų vieši pasiūlymai man keisti partiją.
Jūs, Agne, mūsų partijoje esate palyginti neseniai, tik kelerius metus, tad galbūt tiesiog neturite pakankamai patirties. Jei dėl kiekvieno nesutarimo, nuomonių išsiskyrimo būtume pradėję keisti partijas, tai mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau būtų išsilaksčiusi. O ji vis dėl to egzistuoja ir, esu tikras, dėl augančios diskusijos ir demokratijos kultūros tik stiprėja.
Be to, kad mes Lietuvoje turime šeimos tradiciją, diskusija, tolerancija mažumoms taip pat yra mūsų tautos tradicija nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų“, – teigia T. Tomilinas.
Anot jo, frakcijos kolegė puikiai žino, kad LVŽS įstatuose yra konkrečios nuostatos „ginti prigimtines žmogaus teises ir laisves“ (2.1.2.) ir kiekvienas narys privalo „gerbti kitų LVŽS narių teises, pažiūras ir orumą, neveikti prieš kitą LVŽS narį, viešajame ir privačiame gyvenime laikytis geros moralės normų“.
„Partijos įstatai yra aukščiausio lygio dokumentas. Tad būdamas žinomu politiku negaliu sau leisti nesidomėti, į kokias iniciatyvas esu kviečiamas aš ir mano partija.
Tai reiškia, kad mūsų partija net neturi kitos išeities, kaip kad atsiriboti nuo vadinamąjį Šeimų gynimo maršą organizavusio maksimaliečio, laukiančio, kol Kinija ir Rusija „išvalys“ Vakarus nuo leftistų ir sukurs „naują pasaulio tvarką“ bei nuo neseniai Lietuvoje apsilankiusių Putino draugų-Vokietijos radikalų, atvirų homofobų, kuriančių sąmokslo teorijas apie Vakarų vertybių krizę ir šeimos tradicijų klausimą gudriai suplakančių su daugybe antivakarietiškų pareiškimų, kokių mūsų partijos programoje, net labai pasistengęs „pritempti“, nerasi.
Vienareikšmiškai remiame Lietuvos narystę ES ir kitose vakarietiškose tarptautinėse organizacijose. Todėl taip, manau, kad platesnė diskusija ir gilesnis pasidomėjimas, kokią žinutę neša Šeimų gynimo maršo organizatoriai, mūsų partijai būtų buvęs labai reikalingas iki pasiskelbiant šio renginio rėmėjais.
Be abejonės, kaip niekas kitas puikiai suprantu, kad konservatoriai bet kokiai progai pasitaikius net ir be jokio pagrindo klijuoja prorusiškumo etiketę. Esu įsitikinęs, kad žmonių, iš visos Lietuvos susirinkusių į į Šeimų gynimo maršą, jokiu būdu negalima pasmerkti, nuteisti ar tyčiotis iš jų.
Esu tikras, kad dauguma žmonių į šitą renginį susirinko labiau dėl bendro nepasitenkinimo dabartinės valdžios pasirinkta regionų naikinimo politika, cinišku požiūriu į kaimą ir žemės ūkį, dėl keliamos grėsmės valstybinių mokyklų išlikimui, dėl Europos Sąjungos milijardų dalybų už uždarų durų, dėl neadekvačių karantininių sprendimų, dėl pasisakymų apie vaiko pinigų naikinimą, dėl planų dekriminalizuoti narkotikus ir liberalizuoti alkoholio prekybą, dėl daugybės melo ir manipuliacijų, kai „juoda“ net nemirksint yra vadinama „balta“, žinoma, taip pat ir dėl valdančiųjų nusišnekėjimų apie nepilnamečių lyties keitimą, bet ne dėl to, kad tiki, jog Rusija ir Kinija išgelbės Lietuvą nuo kažkokių tai mistinių Vakarų zombių.
Žmonės daug dirba kitus su politika nesusijusius darbus, augina vaikus, puoselėja savo namus ir neturi laiko giliai domėtis organizatorių filosofijomis, paslėptomis po estetiškai ir paveikiai skambančia fraze „Už tradicinę šeimą“. Tačiau mes, kaip atsakingi politikai, kurie turime didelę įtaką šių procesų krypčiai, neturime teisės dar labiau kurstyti visuomenę. Vietoje prisišliejimo prie abejotinų iniciatyvų, turime atliepti į augantį visuomenės nepasitenkinimą daug platesniais klausimais nei tik teisiniai šeimos sąvokos niuansai“, – skelbė valstiečių partijos narys.
Politikas primena, kad partija dar iki A. Širinskienės atsiradimo joje, nusprendė patvirtinti žaliųjų kryptį partijos pavadinime ir „tai dar labiau sustiprino mūsų kaip atviros, dinamiškos partijos įvaizdį. Iš karto deklaravome savo konservatyvumą kultūriniais klausimais ir Europos žaliųjų bendruomenė gerbia mūsų tokį apsisprendimą – niekada dėl to nesulaukėme jokių priekaištų.“
„Daugelį kultūrinio liberalizmo dalykų vertiname atsargiai, bet diskusija, pagarba kitai nuomonei, pliuralizmas yra absoliučios tradicinės vertybės.
Aš labai vertinu Agnės indėlį LVŽS darbe Seime, ji yra tikrai labai efektyvi politikė, labai darbšti, kruopšti teisininkė. Ir tas veiklumas bei drąsa, aktyvus bendravimas viešojoje erdvėje, nesibaidymas žurnalistų tikrai puošia kolegės asmenybę ir atveria jai profesines galimybes bei kuria pridėtinę vertę partijai.
Tačiau gerbiama Agnė painioja rinkimų nuostatas su konkrečiomis priemonėmis, kaip jos turi būti įgyvendintos. Paprasčiausias pavyzdys yra kaimo mokyklos. LVŽS yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai regionus ginanti partija, tačiau diskusija dėl to, kaip turi būti įgyvendinama regioninė švietimo politika, partijos viduje vyksta nuolat, ir niekam nekyla mintis teisti LVŽS deleguotą merą už kaimo mokyklos uždarymą, jei joje neliko vaikų.
Mano požiūriu, tas pats galioja ir tradicinės šeimos politikai. Šeimos politiką aš suprantu daug plačiau nei amžiną ginčą dėl partnerystės sąvokos. Šeimai yra daug svarbesnių klausimų: pajamos, švietimo prieinamumas, būstas, paslaugos, vaiko pinigai ir t.t. Ir būtent šiems Lietuvos šeimai aktualiausiems klausimams esu paskyręs daugiausiai savo darbo tiek partinėje veikloje, tiek labai apčiuopiamame ir davusiame konkrečius rezultatus teisėkūriniame darbe Seime.
Ir taip, mano nuomonė partnerystės klausimu yra asmeninė, aš neatstovauju nieko, nei LVŽS valdymo organų, nei LVŽS pirmininko, tik save patį. Bet mano nuomonė yra mano laisvė, apie kurią daug ir patosiškai kalbame valstybinių švenčių proga, tačiau ne visada suprantame jos prasmę kasdienybėje.
Frakcijoje diskutuodami mes sutarėme, kad giname ir skleidžiame krikščioniškas vertybes, lietuvybę ir nacionalinę kultūrą, stipriname tradicinės šeimos institutą, gerbdami modernios Lietuvos konstitucines vertybes ir pasaulietiškumą. Asmeniškai, nematau, kaip mano santūrūs pasisakymai viešojoje erdvėje apie žmogaus teisių apsaugą ar kvietimas diskutuoti partijos viduje kaip nors prieštarautų šiam principui“, – skelbė T. Tomilinas.
Valstietė A. Širinskienė greitai sureagavo į T. Tomilino pasisakymus ir dar kartą paragino pasinagrinėti LVŽS programinius dokumentus.
„Mielas Tomai, Jums, kaip žinomam politikui, siūlau labai atidžiai pasinagrinėti LVŽS programinius dokumentus, kuriuos sakote, kad rašėt.
Aš suprantu, kad neradus savo itin liberalioms idėjoms atramos LVŽS frakcijoje ir partijoje, kurios laikosi savo įsipareigojimų rinkėjams, dabar liko vienintelis strateginis kelias – imituoti besitęsiantį konfliktą neva su viena Širinskiene ir jai dedikuoti savo „laiškus iš Razlivo“, – atsakė Seimo narė.
Širinskienė: „Labai nemalonu „skalbti marškinius“ viešumoje“
A. Širinskienė šią savaitę feibuko tinkle parašė žinutę, kuria T. Tomiliną ragino prisiminti partijos programą ir vertybes.
„Partijoje matau tendencijas, kad jaunesni žmonės norėtų labiau diskutuoti visais vadinamų kultūrinių karų klausimais. Galbūt dauguma tiesiog tą klausimą deleguoja daugiau Agnei Širinskienei. Aš tikrai ją labai gerbiu, tačiau ne visada pritariu jos formuojamai doktrinai. Manau, kad tai yra mano teisė“, – delfi teigė T. Tomilinas.
Į šiuos žodžius iškart sureagavo ir bendrapartietė A. Širinskienė. Ji atkerta, kad T. Tomilinas greičiausiai nebus skaitęs LVŽS programos ir dabar bando pataikauti neoliberalų mąstysenai.
„Labai nemalonu „skalbti marškinius“ viešumoje, bet kadangi matau, jog LVŽS pirmininko ir LVŽS frakcijos seniūnės pavaduotojas nėra skaitęs nei 2016 m., nei 2020 m. LVŽS rinkimų programų ir šiuo metu bando pataikauti neoliberalų mąstysenai, jaučiu pareigą pakomentuoti susidariusią situaciją viešai.
Juolab, kad jau antra savaitė iš eilės atsakinėju į rinkėjų ir žiniasklaidos klausimus, kodėl partijos vicepirmininko ir LVŽS frakcijos Seime seniūnės pavaduotojo nuomonė homoseksualių šeimų ir tradicinės šeimos klausimais skiriasi nuo LVŽS rinkimų programos bei deklaruojamų vertybinių nuostatų. Taip pat dažnas klausiate, ar partijos požiūris į tradicinę šeimą nesikeičia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė A. Širinskienė.
A. Širinskienė pabrėžė, kad palaikymas tradicinei kyla ne iš jos asmeninės pozicijos, bet iš partijos programos. Ji stebėjosi, apie kokį atstovavimą frakcijoje kalba T. Tomilinas ir teigia, kad jokio konflikto bei „mistinės frakcijos dalies“ nėra.
„Pirma. Yra apmaudu, kada kolega T. Tomilinas bando neva sukurti egzistuojantį vertybinį konfliktą tarp esą Širinskienės nuomonės ir mistinės frakcijos dalies, kai nei jokio konflikto, nei mistinės frakcijos dalies, kurią T. Tomilinas dedasi atstovaująs, kaip ir vien tik asmeninės Širinskienės pozicijos šiuo klausimu tiesiog nėra.
Yra partijos programinė bei kartu vertybinė nuostata. Ji jau išdiskutuota ir viešai paskelbta. Partnerystės reguliavimo klausimais LVŽS diskusijos vyko dar 2016 metais, ir partijos pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas, kuris tuo metu jose dalyvavo, to negali nežinoti“, – teigia Seimo narė.
„Tuomet, jam, jaunam politikui, norinčiam patekti į Seimą, jokių vertybinių prieštaravimų nekilo ir po tų diskusijų LVŽS dar 2016 metų rinkimų programoje deklaravo, kad: „Mūsų nuomone, valstybinė šeimos politika turi būti orientuota ne į perteklinių teisinių institutų kūrimą, bet į Lietuvos šeimų gerovės skatinimą. Partnerystės institutas yra perteklinis, jis pasižymi trumpalaikiškumu, mažesne atsakomybe, todėl manome, kad tai nėra Lietuvos šeimoms palankus teisinis institutas.
Tačiau sieksime, kad bendrą ūkį vedantiems skirtingų lyčių asmenims būtų sudarytos galimybės spręsti finansinius, paveldėjimo ir kitus klausimus, nekuriant šeimos teisinių santykių.“ Taigi, atsakymas kaip ir aiškus, kokios nuostatos laikosi partija ir jos programai įsipareigoję partijos nariai. Diskutavimas dėl šio programinio klausimo, yra ne diskutavimas su Širinskiene, ką T. Tomilinui reikėtų suprasti, o su partijos, jį atvedusios į Seimą, programa“, – teigia politikė.
Anot A. Širinskienės, partija jau anksčiau pasisakė, kad turi būti sureaguliuoti kartu gyvenančių asmenų ūkiniai santykiai.
„Antra. Tą pačią nuostatą, kad turi būti sureguliuoti tik kartu gyvenančių asmenų ūkiniai santykiai, jiems nesuteikiant šeimos statuso, kartojome ir 2020 m. rinkimų kampanijos metu. Ji susijusi su LVŽS vertybiniu nusiteikimu remti ir puoselėti tradicinę šeimą. Partijos pirmininko pavaduotojas to nežinoti negali. Beje, ir rengiant 2020 m. rinkimų kampanijos programą bei ruošiantis debatams, nemačiau jokio nepritarimo, o tuo labiau T. Tomilino viešo deklaravimo visuose jo platintuose lankstinukuose, kad jis nepritaria partijos programai ir nori su ja diskutuoti. Tai, manau, būtų buvę garbinga rinkėjų Anykščiuose atžvilgiu, kad jie būtų informuoti, nes turiu gilių abejonių, ar LVŽS rinkėjas būtų linkęs pritarti tos pačios lyties partnerystėms. Pastarojo meto apklausos tą aiškiai parodo.
Trečia. LVŽS, kaip ir rinkimų metu, taip ir dabar, laikosi šių nuostatų bei visų kitų savo įsipareigojimų rinkėjams. Pavienių LVŽS narių nuomonė, kai ji akivaizdžiai prieštarauja rinkimų programai, yra jų asmeninė nuomonė už kurią jie patys ir yra atsakingi. Man asmeniškai yra nemalonu, kai partijos narys pamiršta ar atvirai ignoruoja tos partijos įsipareigojimus savo rinkėjui. Nesvarbu, ar jis LVŽS, ar liberalams ar dar kažkam kitam bepriklauso. Tikrai abejoju, ar demokratija ir nuomonės laisve įmanoma pridengti partijos pažadų rinkėjams išdavystę. Žinant, jog tavo ir partijos vertybinės nuostatos skiriasi, reikia rinktis kitą kelią, o ne nuolatinį įsitikinimų konfliktą, kai rinkimų metu apsimeti ir dalini pažadus, o po rinkimų, kai jau rinkėjas gauna tą katiną maiše, – elgiesi taip, tarsi per rinkimus skelbtų vertybių nė nebūtų ir pradedi diskutuoti su savo rinkimų programa. Bent jau aš gyvenu su tokia nuostata ir pasielgsiu atitinkamai, jei matysiu, kad mano ir partijos vertybinės nuostatos ima skirtis. Kartu su liūdesiu ir gailesčiu žiūriu į TS-LKD kenčiančius krikdemus, kurie kankinasi savo vertybių ir noro išlikti politikoje įtampoje. Ir, kad ir kiek jo idėjoms nepritarčiau, žiūriu su pagarba į V. Raskevičių – jis savo rinkėjams, kokį siaurą Lietuvos gyventojų ratą beatstovautų, bent jau nemelavo apie savo vertybinius įsitikinimus.
Ketvirta. Partijų pažadai, kurių jos nesistengia įgyvendinti ar kurių atsižada pavieniai joms priklausantys politikai yra tai, kas labiausiai nuvilia ir mažina pasitikėjimą politikais ir partijomis. Tai yra bene apmaudžiausia šios istorijos dalis“, – skelbia politikė.
