„Partijoje matau tendencijas, kad jaunesni žmonės norėtų labiau diskutuoti visais vadinamų kultūrinių karų klausimais. Galbūt dauguma tiesiog tą klausimą deleguoja daugiau Agnei Širinskienei. Aš tikrai ją labai gerbiu, tačiau ne visada pritariu jos formuojamai doktrinai. Manau, kad tai yra mano teisė“, – delfi teigė T. Tomilinas.
Į šiuos žodžius iškart sureagavo ir bendrapartietė A. Širinskienė. Ji atkerta, kad T. Tomilinas greičiausiai nebus skaitęs LVŽS programos ir dabar bando pataikauti neoliberalų mąstysenai.
„Labai nemalonu „skalbti marškinius“ viešumoje, bet kadangi matau, jog LVŽS pirmininko ir LVŽS frakcijos seniūnės pavaduotojas nėra skaitęs nei 2016 m., nei 2020 m. LVŽS rinkimų programų ir šiuo metu bando pataikauti neoliberalų mąstysenai, jaučiu pareigą pakomentuoti susidariusią situaciją viešai.
Juolab, kad jau antra savaitė iš eilės atsakinėju į rinkėjų ir žiniasklaidos klausimus, kodėl partijos vicepirmininko ir LVŽS frakcijos Seime seniūnės pavaduotojo nuomonė homoseksualių šeimų ir tradicinės šeimos klausimais skiriasi nuo LVŽS rinkimų programos bei deklaruojamų vertybinių nuostatų. Taip pat dažnas klausiate, ar partijos požiūris į tradicinę šeimą nesikeičia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė A. Širinskienė.
A. Širinskienė pabrėžė, kad palaikymas tradicinei kyla ne iš jos asmeninės pozicijos, bet iš partijos programos. Ji stebėjosi, apie kokį atstovavimą frakcijoje kalba T. Tomilinas ir teigia, kad jokio konflikto bei „mistinės frakcijos dalies“ nėra.
„Pirma. Yra apmaudu, kada kolega T. Tomilinas bando neva sukurti egzistuojantį vertybinį konfliktą tarp esą Širinskienės nuomonės ir mistinės frakcijos dalies, kai nei jokio konflikto, nei mistinės frakcijos dalies, kurią T. Tomilinas dedasi atstovaująs, kaip ir vien tik asmeninės Širinskienės pozicijos šiuo klausimu tiesiog nėra.
Yra partijos programinė bei kartu vertybinė nuostata. Ji jau išdiskutuota ir viešai paskelbta. Partnerystės reguliavimo klausimais LVŽS diskusijos vyko dar 2016 metais, ir partijos pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas, kuris tuo metu jose dalyvavo, to negali nežinoti“, – teigia Seimo narė.
„Tuomet, jam, jaunam politikui, norinčiam patekti į Seimą, jokių vertybinių prieštaravimų nekilo ir po tų diskusijų LVŽS dar 2016 metų rinkimų programoje deklaravo, kad: „Mūsų nuomone, valstybinė šeimos politika turi būti orientuota ne į perteklinių teisinių institutų kūrimą, bet į Lietuvos šeimų gerovės skatinimą. Partnerystės institutas yra perteklinis, jis pasižymi trumpalaikiškumu, mažesne atsakomybe, todėl manome, kad tai nėra Lietuvos šeimoms palankus teisinis institutas.
Tačiau sieksime, kad bendrą ūkį vedantiems skirtingų lyčių asmenims būtų sudarytos galimybės spręsti finansinius, paveldėjimo ir kitus klausimus, nekuriant šeimos teisinių santykių.“ Taigi, atsakymas kaip ir aiškus, kokios nuostatos laikosi partija ir jos programai įsipareigoję partijos nariai. Diskutavimas dėl šio programinio klausimo, yra ne diskutavimas su Širinskiene, ką T. Tomilinui reikėtų suprasti, o su partijos, jį atvedusios į Seimą, programa“, – teigia politikė.
Anot A. Širinskienės, partija jau anksčiau pasisakė, kad turi būti sureaguliuoti kartu gyvenančių asmenų ūkiniai santykiai.
„Antra. Tą pačią nuostatą, kad turi būti sureguliuoti tik kartu gyvenančių asmenų ūkiniai santykiai, jiems nesuteikiant šeimos statuso, kartojome ir 2020 m. rinkimų kampanijos metu. Ji susijusi su LVŽS vertybiniu nusiteikimu remti ir puoselėti tradicinę šeimą. Partijos pirmininko pavaduotojas to nežinoti negali. Beje, ir rengiant 2020 m. rinkimų kampanijos programą bei ruošiantis debatams, nemačiau jokio nepritarimo, o tuo labiau T. Tomilino viešo deklaravimo visuose jo platintuose lankstinukuose, kad jis nepritaria partijos programai ir nori su ja diskutuoti. Tai, manau, būtų buvę garbinga rinkėjų Anykščiuose atžvilgiu, kad jie būtų informuoti, nes turiu gilių abejonių, ar LVŽS rinkėjas būtų linkęs pritarti tos pačios lyties partnerystėms. Pastarojo meto apklausos tą aiškiai parodo.
Trečia. LVŽS, kaip ir rinkimų metu, taip ir dabar, laikosi šių nuostatų bei visų kitų savo įsipareigojimų rinkėjams. Pavienių LVŽS narių nuomonė, kai ji akivaizdžiai prieštarauja rinkimų programai, yra jų asmeninė nuomonė už kurią jie patys ir yra atsakingi. Man asmeniškai yra nemalonu, kai partijos narys pamiršta ar atvirai ignoruoja tos partijos įsipareigojimus savo rinkėjui. Nesvarbu, ar jis LVŽS, ar liberalams ar dar kažkam kitam bepriklauso. Tikrai abejoju, ar demokratija ir nuomonės laisve įmanoma pridengti partijos pažadų rinkėjams išdavystę. Žinant, jog tavo ir partijos vertybinės nuostatos skiriasi, reikia rinktis kitą kelią, o ne nuolatinį įsitikinimų konfliktą, kai rinkimų metu apsimeti ir dalini pažadus, o po rinkimų, kai jau rinkėjas gauna tą katiną maiše, – elgiesi taip, tarsi per rinkimus skelbtų vertybių nė nebūtų ir pradedi diskutuoti su savo rinkimų programa. Bent jau aš gyvenu su tokia nuostata ir pasielgsiu atitinkamai, jei matysiu, kad mano ir partijos vertybinės nuostatos ima skirtis. Kartu su liūdesiu ir gailesčiu žiūriu į TS-LKD kenčiančius krikdemus, kurie kankinasi savo vertybių ir noro išlikti politikoje įtampoje. Ir, kad ir kiek jo idėjoms nepritarčiau, žiūriu su pagarba į V. Raskevičių – jis savo rinkėjams, kokį siaurą Lietuvos gyventojų ratą beatstovautų, bent jau nemelavo apie savo vertybinius įsitikinimus.
Ketvirta. Partijų pažadai, kurių jos nesistengia įgyvendinti ar kurių atsižada pavieniai joms priklausantys politikai yra tai, kas labiausiai nuvilia ir mažina pasitikėjimą politikais ir partijomis. Tai yra bene apmaudžiausia šios istorijos dalis“, – skelbia politikė.
