Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą.
Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.
Politinės metamorfozės ir kaukės
Tėvynės sąjungos atstovai Europos Parlamente Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis priklauso Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijai. Penki Darbo partijos sąrašo nariai - Šarūnas Birutis, Danutė Budreikaitė, Arūnas Degutis, Jolanta Dičkutė ir Ona Juknevičienė, taip pat du Liberalų ir centro sąjungos - Eugenijus Gentvilas ir Margarita Starkevičiūtė - sąrašo nariai tapo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos Europos Parlamente nariais.
Būtent šioje frakcijoje buvo gausiausia Lietuvos delegacija - net 7 nariai (iš trylikos Lietuvos atstovų EP), todėl pagal EP taisykles, kvotų sistemą jie gavo nemenkus postus ir frakcijoje, ir komitetuose. Pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą išrinkti Justas Paleckis ir Aloyzas Sakalas tapo Socialistų frakcijos nariais, o Gintaras Didžiokas (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga) ir Rolandas Pavilionis (Liberalų demokratų partija) papildė Sąjungos už tautų Europą frakcijos gretas. 2006 m. mirus R. Pavilioniui jį pakeitęs Eugenijus Maldeikis tapo tos pačios frakcijos nariu.
Įdomu tai, kad per ketverius metus įvyko daugybė pasikeitimų. Europarlamente neliko vienintelio Liberalų demokratų partijos nario (pagal šios partijos sąrašą į EP išrinktas E. Maldeikis tapo nepartiniu). Smukus Darbo partijos populiarumui, ištikimi jai liko tik du europarlamentarai - Š. Birutis ir J. Dičkutė, likusieji trys „darbiečių" atstovai EP po skambių pareiškimų pasitraukė iš šios partijos gretų. M. Starkevičiūtė taip pat teigia, kad nepriklauso jokiai partijai. Visiškai neaišku, kiek Lietuvos delegacijų dabar yra šioje EP frakcijoje, bet tikrai ne viena.
Pažymėtina, kad visi jokiai partijai nepriklausantys EP nariai pasiliko Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje bei išsaugojo turėtus postus frakcijoje, komitetuose, jų neatsisakė. Europos Parlamente yra grupė jokiai partijai nepriklausančių europarlamentarų, tačiau nė vienas narystės partijoje atsisakęs Lietuvos europarlamentaras netapo nepriklausomu. Todėl peršasi išvada, kad gana didelė Lietuvos atstovų EP dalis neužima aiškios pozicijos nei Lietuvos, nei Europos politiniame gyvenime, skendėja politinėje migloje.
Šnekučiai ir tyleniai
Plenariniuose EP posėdžiuose parlamentarai savo nuomonę gali išreikšti pasisakydami jiems rūpimais klausimais. Pirmojoje kadencijos pusėje (2004-2006 m.) šia galimybe lietuviai naudojosi retai, aktyviai pasisakydavo tik L. Andrikienė, V. Landsbergis ir J. Paleckis.
Dabar situacija yra pasikeitusi. Per ketverius metus EP plenariniuose posėdžiuose dažniausiai kalbėjo D. Budreikaitė (158 kartus), J. Paleckis (120), L. Andrikienė (102), M. Starkevičiūtė (73) ir V. Landsbergis (62). Visų Lietuvoje išrinktų EP narių pasisakymų statistika pavaizduota 1 paveiksle. E. Maldeikis, kuris dirba tik nuo 2006 m. rudens, EP plenariniuose posėdžiuose pasisakė 3 kartus, o G. Didžiokas, J. Dičkutė, dirbantys nuo kadencijos pradžios - atitinkamai vos 7 ir 9 kartus.
D. Budreikaitė pasisakė darbo rinkos, tarptautinės prekybos, vystymosi ir kitais klausimais. J. Paleckis dažniausiai kalbėjo dėl padėties tarptautinių santykių, aplinkosaugos, infrastruktūros vystymo srityse. L. Andrikienė kalbėjo ES biudžeto, energetikos, užsienio politikos, Europos kaimynystės politikos, karinių konfliktų (Irakas, Afganistanas), demokratijos plėtros ir žmogaus teisių klausimais. V. Landsbergis pasisakė tarptautinių santykių ir žmogaus teisių apsaugos klausimais. M. Starkevičiūtė dalyvavo EP diskusijose dėl ekonomikos, pinigų politikos, bankų ir verslo problemų.
1 pav. EP narių pasisakymų skaičius 2004-2008 m. Šaltinis.
L. Andrikienė - aktyviausia EP rezoliucijų rašytoja
Vienas svarbiausių EP politikos vykdymo įrankių yra jo rezoliucijos. Lietuvos atstovų aktyvumas šioje srityje - labai nevienodas (2 pav.).
Daugiausiai dirbanti šioje srityje yra L. Andrikienė, kuri dalyvavo rengiant 64 Europos Parlamento rezoliucijas, dažniausiai dėl žmogaus teisių pažeidimų, karinių konfliktų sureguliavimo, ES - Rusijos santykių, kitais užsienio politikos klausimais. G. Didžiokas dalyvavo rengiant 59 rezoliucijas, dauguma jų dėl žmogaus teisių Birmoje, Kambodžoje, ES užsienio politikos. Ir V. Landsbergis, ir E. Maldeikis dalyvavo rengiant po 21 rezoliuciją: V. Landsbergis - dėl nusiginklavimo, ES užsienio politikos, santykių su Rusija, žmogaus teisių pažeidimų; E. Maldeikis - dėl įvairių tarptautinių konfliktų, užsienio politikos.
Stebina tai, kad Lietuvos politiniame gyvenime aktyviai dalyvavusio A. Sakalo „kraitis" per visus ketverius metus - 0 rezoliucijų, J. Dičkutės - 1, E. Gentvilo -2, Š. Biručio - 3 ir t.t.
2 pav. EP rezoliucijos, kurias rengiant dalyvavo Lietuvos atstovai (2004-2008 m.). Šaltinis.
Aktyviausi klausinėtojai - J. Paleckis, L. Andrikienė ir D. Budreikaitė
Europarlamentarai gali pateikti klausimus ES Tarybai ir Europos Komisijai, į kuriuos šių ES institucijų atstovai privalo atsakyti žodžiu EP plenariniame posėdyje arba pateikti atsakymą raštu po posėdžio. Šia teise aktyviausiai naudojosi J. Paleckis (66 klausimai), L. Andrikienė (51), D. Budreikaitė (39).
J. Paleckį labiausiai domino prekyba, energetikos politika, ES reformos, Rusijos priėmimo į PPO perspektyvos, laisvas darbuotojų judėjimas ES, suaugusiųjų mokymas, diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu, informacinės visuomenės plėtra ir kiti aktualūs klausimai.
Pagrindinės L. Andrikienės klausimų temos buvo tarptautiniai santykiai (ES santykiai su JAV, Rusija, Baltarusija, kitomis valstybėmis) ir energetika (Šiaurės srovės dujotiekis, energijos tiekimo į Lietuvą saugumas, energetikos rinkos liberalizavimas). Tačiau šią europarlamentarę domina ir kuro bei maisto produktų kainų augimas, bankų paslaugų ES tobulinimas, euro įvedimas Lietuvoje, Šengeno erdvės plėtra, ES struktūrinių fondų naudojimas naujosiose ES valstybėse narėse, aplinkosauga, ypač Baltijos jūros apsauga.
D. Budreikaitė teikė klausimus apie energetiką, infrastruktūros vystymą, onkologinių ligų diagnostiką, ES regioninę politiką, biodegalų problemas, sveikatos apsaugą ir kt.
Pasyviausi tarp Lietuvos europarlamentarų šioje srityje - „darbiečiai" J. Dičkutė, ir Š. Birutis, O. Juknevičienė, „valstietis" G. Didžiokas.
3 pav. EP narių pateiktų klausimų ES Tarybai ir Europos Komisijai (2004-2008 m.) skaičius. Šaltinis.
Pranešimai
Dar viena svarbi darbo EP sritis - EP pranešimų rengimas. Dažniausiai jų pagrindu vėliau būna parengiamos rezoliucijos, dėl kurių balsuoja EP.
Po tris pranešimus parengė M. Starkevičiūtė (darbo rinkos, transporto tinklo ir ES statistikos kaupimo klausimais) ir O. Juknevičienė (dėl gyventojų surašymo, užimtumo ir ES biudžeto įvykdymo). Po du pranešimus parengė A. Degutis (apie oro susisiekimo paslaugas) ir D. Budreikaitė (apie vystomojo bendradarbiavimo politiką). E. Maldeikis parengė pranešimą apie atominės energetikos politiką. Dar vieną EP pranešimą - apie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą ir ES vaidmenį joje - šiuo metu rengia L. Andrikienė.
Kiti Lietuvos atstovai dar nėra parengę nė vieno pranešimo.
Ar tikrai rinkėjai jiems yra svarbūs?
Politikai, neišskiriant nė europarlamentarų, teigia, kad rinkėjai, jų nuomonė jiems yra labai svarbūs ir reikalingi. Tačiau ketverių metų patyrimas rodo ką kita: nors EP skiria nemažai lėšų kiekvienam europarlamentarui informacijos apie jų veiklą sklaidai, toli gražu ne visi europarlamentarai, taip pat ir išrinkti Lietuvoje naudojasi galimybe informuoti visuomenę apie savo darbą.
Beveik visi Lietuvos atstovai EP turi interneto svetaines (nepavyko aptikti tik E. Gentvilo ir G. Didžioko interneto svetainių pėdsakų), kuriose nušviečia savo veiklą. Tarp jų išsiskiria L. Andrikienės (www.laimaandrikiene.lt) ir J. Paleckio (www.paleckis.lt) svetainės, kurios nuolat atnaujinamos. Be to, šie du politikai randa laiko rašyti ir internetinį dienoraštį arba blog'ą. Internetinio dienoraščio privalumas tas, kad skaitytojai jame taip pat gali reikšti savo nuomonę, vertinti europarlamentaro veiklą, diskutuoti su juo, klausti ir svarbiausia - sulaukti atsakymų į savo klausimus.
Lietuvoje pastebėtas ir palankiai vertinamas dar vienas kai kurių europarlamentarų darbas - ataskaitos rinkėjams už nuveiktus darbus naudojantis tradicinėmis priemonėmis, t. y. spauda, knygų leidyba.
Aktyviausi šioje srityje yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos nariai L. Andrikienė ir V. Landsbergis.
L. Andrikienė su padėjėjais leidžia spalvotą, moteriškai elegantišką ir turiningą žurnalą „Europos laiku“, kuris nemokamai platinamas visoje Lietuvoje milžinišku tiražu (50-65 tūkst. egz.). Pradžioje leistas kaip laikraštis (tuo pačiu pavadinimu), dabar „Europos laiku“ - 24 puslapių apimties žurnalas, kurio naujas numeris pasirodo kas keturis mėnesius. Žurnale - ES aktualijos, naujienos iš EP, L. Andrikienės pasisakymai, klausimai Europos Komisijai ir Tarybai, pastarųjų atsakymai, EP narių iš kitų ES valstybių interviu ir pan. Tik ką pasirodė ir šios EP narės sudaryta ir redaguota knyga „Vertybės ir politika“, kurioje - L. Andrikienės Vilniuje prieš metus surengtos tarptautinės konferencijos medžiaga, įdomūs, turiningi pranešimai, knyga gausiai iliustruota renginio nuotraukomis.
V. Landsbergis kasmet išleidžia bent po vieną nemažos apimties knygą apie savo darbą Europos Parlamente, kuriose - jo pasisakymai, pasiūlymai rezoliucijoms, nuomonės, klausimai. J. Paleckis taip yra išleidęs knygą „Gyvenimas trikampyje: Vilnius - Briuselis - Strasbūras“ apie darbą Europos Parlamente.
Džiugina šių europarlamentarų dėmesys spausdintam žodžiui. Gaila, kad tokių europarlamentarų - tik trejetas, o kitiems ryšys su visuomene, informacijos apie savo darbą sklaida yra mažesnės svarbos dalykas, o kai kuriems - ir visai beprasmis užsiėmimas.
Socialistų frakcijos EP atstovai J. Paleckis ir A. Sakalas - labai dažni svečiai Lietuvos ir „Žinių radijo" laidose, jų straipsnius dažnai galima skaityti žurnale „Veidas". Tai - efektyvus būdas panaudoti jų frakcijos skiriamas lėšas informacijos apie savo darbą ir EP Socialistų frakciją sklaidai, informuoti apie ES ir EP aktualijas.
Rinkėjo išvados
Vokietiją Europos Parlamente atstovauja 99 nariai, D. Britaniją, Prancūziją ir Italiją - po 78, Lenkiją ir Ispaniją - 54, Rumuniją - 35. Mūsų atstovų EP - tikrai nedaug, vos trylika. Kai kurie iš jų jau pareiškė nusivylę darbu EP ir neketinantys siekti naujo mandato 2009 m. vyksiančiuose EP rinkimuose. Tačiau jau dabar aišku, kad jei visi Lietuvos atstovai EP dirbtų pilna jėga, tai ir nusivylimo parlamentu, ir savo darbo rezultatais būtų mažiau, o naudos Lietuvai - gerokai daugiau. Ketveriems darbo EP metams pasibaigus akivaizdu, kad nuosekliausiai, nesiblaškydami dirba labiausiai patyrę Lietuvos parlamentarai - L. Andrikienė, J. Paleckis ir V. Landsbergis, juos „vejasi" M. Starkevičiūtė, D. Budreikaitė.
Norintys ir toliau EP dirbti Lietuvos atstovai turės kandidatuoti politinių partijų sąrašuose. Rinkėjai ir partijos turėtų atkreipti dėmesį į per kadenciją nuveiktus jų darbus ir nebalsuoti už neaktyvius, Lietuvai atstovauti nesistengiančius ar tiesiog nesugebančius darbo dirbti europarlamentarus.
Tikiuosi, kad šis straipsnis padės bent iš dalies užpildyti informacijos apie mūsų atstovų EP darbą vakuumą, objektyviai įvertinti jų pastangas ir darbo rezultatus.
Straipsnio autorius Tomas Baležentis yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentas. Jis stažavo Europos Parlamente 2008 m. birželio 23 - liepos 18 dienomis.
