Sostinės gyventojų dėmesį patraukė Rasų g. privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis „Audi“ markės automobilis.
Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis automobilis, pasirodo, kad pasižymi gana išskirtiniu dalyku – ant automobilio priekinio stiklo matyti sudėta kone tuzinas baudų už, matyt, nesusimokėtą stovėjimą automobilių aikštelėje.
Visgi, anot transporto priemonę užfiksavusių vilniečių, šis automobilis aikštelėje nejudinamas stovi jau kurį laiką.
„Baudų čekiukai jau tuoj netilps už valytuvų...“, – teigia vienas „Audi“ nufotografavęs vilnietis.
Visgi kam galėtų priklausyti ši baudas „kaupianti“ transporto priemonė, nėra aišku.
Dėl automobilio likimo spręs „Unipark“
Klausimų kyla ir dėl to, ką reikės daryti su transporto priemone, jei jos savininkas taip ir neatsiras.
Kaip naujienų portalo tv3.lt žurnalistams nurodė Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, jei nepavyksta susisiekti su transporto priemonės savininku, siunčiant įspėjimus jo deklaruotu gyvenamuoju adresu arba deklaruoti elektroniniu paštu, tuomet miesto savivaldybė gali priimti sprendimą nutempti automobilį.
Tiesa, Vilniaus VPK atstovė pažymi, kad sprendimą nutempti automobilį gali ir policijos pareigūnai, jei būtų konstatuota, kad transporto priemonė trukdo viešajam eismui arba iš anksto suderintam renginiui.
Visgi visais kitais atvejais sprendimą priima savivaldybė.
„Savininkui atsakomybė bus taikoma tik už kelio ženklo (stovėjimo arba sustojimo draudimas) nesilaikymą, jokia papildoma atsakomybė nebus taikoma“, – komentuoja J. Samorokovskaja.
Tiesa, nors įprastai sostinėje neeksploatuojamais automobiliais pasirūpina Vilniaus miesto savivaldybė, pasak savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, kadangi „Audi“ automobilis stovi privačioje automobilių aikštelėje, tai, kas nutiks su šia transporto priemone, priklauso nuo Rasų g. aikštelę administruojančios bendrovės „Unipark“.
„Unipark“ rinkodaros vadovas Laurynas Globys teigia, kad tokiais atvejais, kai jų administruojamose aikštelėse yra nesilaikoma nustatytos tvarkos, pagal nustatytas aikštelės taisykles transporto priemonės yra pritaikomi padidinto tarifo mokesčiai.
„Aikštelėje yra aiškiai matomi informaciniai ir KET ženklai, kurie nurodo parkavimo tvarką ir taisykles. Jei automobilis paliekamas ilgam laikui ar tampa vadinamuoju „palaidotu“ automobiliu, tokius atvejus perduodame savivaldybės viešosios tvarkos skyriui.
Savivaldybės atstovai įvertina, ar automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir ar jis nekelia grėsmės aplinkai, bei sprendžia, ar būtina jį patraukti“, – aiškina L. Globys.
Sulaukia daug skundų dėl neeksploatuojamų transporto priemonių
G. Grubinskas anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog Vilniuje gyventojų skundų ir pranešimų apie neeksploatuojamas arba eismui trukdančias transporto priemones sulaukiama tikrai daug.
„Nustačius, kad transporto priemonė yra neeksploatuojama, ieškomas jos savininkas. Jei savininkas nustatomas, o nusižengimas fiksuojamas pirmą kartą – savininkas yra įspėjamas ir įpareigojamas pasirūpinti transporto priemone, t. y. pradėti eksploatuoti transporto priemonę arba pašalinti ją iš bendro naudojimo vietos.
Jei asmuo automobiliu nepasirūpina, antrą kartą skiriama piniginė bauda, o automobilis konfiskuojamas. Jei neeksploatuojamos transporto priemonės savininkas nežinomas ar nežinoma jo buvimo vieta, ji perimama savivaldybės žinion ir pradedama turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra“, – paaiškino G. Grubinskas.
Jei transporto priemonė yra pastatyta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų ir ji nufotografuojama, už tai automobilių savininkams surašomas protokolas ir skiriama bauda.
„Transporto priemonės priverstinai nuvežamos tik tais atvejais, kai jos dėl padaryto nusižengimo trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.
Pavyzdžiui, transporto priemonės priverstinai nuvežamos, kai dėl parkavimo pažeidžiant KET užstoja matomumą kitiems eismo dalyviams, trukdo pravažiuoti, užkerta galimybę pėstiesiems naudotis šaligatviu ar pėsčiųjų perėja, šiukšliavežėms privažiuoti prie atliekų konteinerių ir pan.“, – kalbėjo G. Grubinskas.
