Kone skandalingiausia istorija, bandant simuliuoti neįgalumą, baigta narplioti šią vasarą. Nuteista buvusi Šiaulių miesto tarybos narė Virginija Račienė visus už nosies vedžiojo ilgai ir sėkmingai. Ji apsimetinėjo turinti didelių regos problemų ir sugebėjo susižerti 17 tūkstančių eurų išmokų, nors, kaip paaiškėjo, gyveno savarankišką gyvenimą, dirbo ir net vairavo automobilį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė patikrinti, ar tokių gudruolių nėra ir daugiau. Valdžios teigimu, Lietuvoje net 160 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių pripažinti neįgaliais. Palyginti kitų Europos valstybių vidurkį, tai yra daug. Todėl ministerija siūlo tikrinti, ar gydytojai negalios pažymėjimus išrašo pagrįstai.
„Manome, kad tai pirmiausia suveiktų prevenciškai. Nes piktnaudžiavimai tam tikrais atvejais yra nustatomi“, – sako viceministrė Eglė Radišauskienė.
Vien šiemet į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą kreipėsi arti 50 tūkstančių žmonių. Didžioji dauguma prašymų patenkinti. Tačiau tarnybos darbuotojai aiškina, kad jie tik sužiūri, ar asmuo atitinka nedarbingumo ar negalios kriterijus. Medicininę patikrą gali atlikti tik gydytojai.
„Nors aš esu ir gydytoja, bet čia esu ne gydytoja, esu valstybės tarnautoja, kaip matote, be chalato balto. Aš neturiu jokių įrankių, kuo pamatuoti tą negalią“, – sako Daiva Valadkevičienė.
Todėl valdininkams esą nelieka nieko kito, kaip tik pasitikėti gydytojų išrašais apie pacientą.
„Mes turime visapusiškai pasitikėti gydytoju, ką jis rašo“, – tikina moteris.
O ar gydytojai rašo teisybę, ar padaro netyčinių klaidų, ar kyšininkauja, todėl pacientams suveikia neįgalumo pažymas, lieka jų pačių sąžinei.
„Pasitaiko ir to, ir to gyvenime. Girdėjom juk ne kartą tam tikrus įvykius, tai yra tam tikrų situacijų“, – sako viceministrė.
Įvairiausioms išmokoms, kurios atitenka pripažintų sveikatos bėdų turintiems asmenims, iš biudžeto per metus skiriama apie 100 mln. eurų. Pačios išmokos žmogui siekia nuo beveik 100 iki 300 šimtų eurų. Valdžia siūlo, kad negalią turinčius žmones iš naujo tikrintų pagal viešuosius pirkimus konkursą tam laimėjusios gydymo įstaigos. Neįgalus ar nedarbingu pripažintas žmogus, gavęs kvietimą, privalėtų atvykti pasitikrinti.
Jei paaiškėtų, kad pacientas sveikesnis negu buvo pripažinta, išmoka jam būtų nubraukta. Pinigų žmogus netektų ir tuo atveju, jei atsisakytų tikrintis. Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas rėžia, kad siūlymas diskredituoja gydytojus. Jis tvirtina, kad, jei klaidų ir pasitaiko, tai būna vienetiniai atvejai.
„Gydytojai jaučiasi, kad jie tampa atpirkimo ožiais. Jeigu tik kažkokios problemos, reikia parodyti, kad dėl to kalti gydytojai. (…) Nereikia visų šunų karti ant šeimos gydytojų, – sako J. Kalibatas. – Kai pasibaigia visas įmanomas gydymas, visos įmanomos reabilitacijos, jis tada siunčia ligonį į gydytojų konsultacinę komisiją. Ten irgi sprendžia ne vienas, ten sprendžia minimaliai trys gydytojai.“
Visgi apie atsakomybę gydytojams bent kol kas nekalbama. Taigi, pirmiausia pinigų netektų patys nesąžiningi pacientai. Ministerija ramina, kad per metus ketinama patikrinti tik šimtą žmonių. Ir tik tuos, kurių būklė kelia įtarimų.
„Mes netikrinam bet kaip. Buvo tokių atvejų, kai visiškai sveikas žmogus staiga tampa visiškai nedarbingu. Tokie atvejai, kurie tikrai kelia įtarimų, jie būtų tikrinami“, – tikina viceministrė.
