Iki šiol socialinės įmonės 75 proc. paramos gaudavo iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, o likusią dalį – iš valstybės biudžeto, tačiau ES parama šiemet baigėsi. Šiemet socialinėms įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius, kalinius ir kitų pažeidžiamiausių grupių žmones, iš viso buvo skirta 17 mln. eurų, kitiems metams reikia 24 mln. eurų, bet kol kas numatyta tik ketvirtadalis šių lėšų.
Išsigandę neįgalieji
Socialinės įmonės „Eurotela“, teikiančios skambučių centro paslaugas, steigėjas Nerijus Briedis tv3.lt sako, kad baimė dėl socialinių įmonių finansavimo sukelta nepagrįstai, o neįgaliesiems tikrai nereikėtų panikuoti:
„Mes esame susirūpinę tokia situacija, nes tai buvo neapgalvotai paskelbtas širšalas ir paprasti žmonės, kurie dirba socialinėse įmonėse, labai išsigando, kad jie negali pakonkuruoti su sveikaisiais ir dabar jie yra baimėje. O viskas įvyko dėl nepagrįstų valstybės tarnautojų pasisakymų. Taip buvo pagąsdinta labai jautri žmonių grupė – neįgalieji“, – sakė N. Briedis.
Išgirdęs kai kurių neįgaliųjų atstovų metamus priekaištus, kad socialinėse įmonėse neįgalieji dirba tarsi getuose, atskirai nuo sveikųjų, pašnekovas nustebo – jis sako girdėjęs įvairių nuomonių iš pačių neįgaliųjų šiuo klausimu.
„Tos pačios neįgaliųjų grupės per susitikimus ministerijose ir kitur sako: kodėl tiek daug sveikųjų, gal daugiau neįgaliųjų įdarbinkime? O paskui jie sako, kad nenori, kad neįgalieji dirbtų getuose. Kitas dalykas – neįgalusis gali darbintis ir įprastose įmonėse, ir socialinėse įmonėse. Socialinės įmonės turi galimybės pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems ir leisti jiems adaptuotis – tai yra nuostabu.
21 proc. dirbančių neįgaliųjų dirba socialinėse įmonėse. Lietuvoje šiuo metu dirba 29 tūkst. neįgaliųjų. Tie žmonės, kurie gali dirbti sveikųjų įmonėse, tai ir daro, o tie žmonės, kurie nebeturi galimybės kitur dirbti, jie dirba socialinėse įmonėse – čia jie gauna atlyginimą, moka mokesčius. Priešingu atveju, neįgaliesiems valstybė turėtų mokėti už vaikus, mokėti pašalpas, o dabar jie patys išsilaiko“, – kalbėjo pašnekovas.
Neina lengviausiu keliu
N. Briedžio duomenimis, socialinėse įmonėse dirba maždaug 315 žmonių, turintys sunkią negalią (kurių darbingumas siekia iki 25 proc.), 2312 – vidutinę (jų darbingumas siekia nuo 30 iki 45 proc., 2269 – lengvesnės neįgalumo grupės žmonių (nuo 45 iki 55 proc.). „Mes matome, kad didžiausia dalį socialinėse įmonėse sudaro vidutinio darbingumo žmonės. Tai reiškia, kad socialinės įmonės orientuojasi į vidutinio darbingumo žmonių integravimą. Jos yra šaunuolės, nes neina lengviausiu keliu darbinančios tik mažiausią negalią turinčius žmones“, – kalbėjo N. Budrys.
Pasak jo, dabar neįgaliųjų organizacijos, ministerijos, asociacijos yra susipriešinusios, nors kiekviena siekia neįgaliųjų integracijos:
„Dėl žmonių ego tos organizacijos ir ministerijos yra susipriešinusios, o viešojoje erdvėje dabar yra labai daug neigiamos informacijos apie socialines įmones. Tuo tarpu šių įmonių vadovai labai stengiasi, kad neįgalieji būtų įdarbinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Neįgaliųjų atstovai žeria kritikos
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos teisininkas Valdemar Bogdanovič yra nevienareikšmiškai pasisako dėl socialinių įmonių. Nors jie nenorėtų, kad finansavimas socialinėms įmonėms būtų sustabdytas, tačiau jie norėtų visą mechanizmą pertvarkyti. Viena vertus, jis džiaugiasi, kad įdarbinami neįgalieji, tačiau, kita vertus, jo nuomone, kai kurios socialinės įmonės naudojasi neįgaliaisiais socialinei paramai gauti.
„Mane stebina, kad kai kurios socialinės įmonės, kurios teikia valymo paslaugas, ieško neįgaliųjų, o juk neįgalusis nelabai gali tokį krūvį pakelti. Todėl manau, kad tokios įmonės tik naudojasi neįgaliaisiais Be to, socialinės įmonės statusą gali gauti tik privatūs juridiniai asmenys, tik UAB, viešieji juridiniai asmenys tokio statuso gauti negali. Tad UAB tuo naudojasi, o jiems nėra didelio apribojimo dėl pelno panaudojimo – tai irgi nėra gerai. Mes esame už tai, kad uždirbtas pelnas per socialines įmones būtų reinvestuotas, o ne išdalintas akcininkams“, – kalbėjo V. Bogdanovič.
Jis taip pat nurodė, kad socialinės įmonės, jo nuomone, norėdamos išlaikyti savo statusą, darosi uždaros
„Mes nepasisakome prieš socialines įmones, bet matome, kad darosi kaip tam tikras getas – visi neįgalieji dirba vienoje įmonėje, nėra jų integracijos. Socialinės įmonės turi padėti tiems žmonėms įgyti tam tikrus darbo įgūdžius ir po to išleisti juos dirbti į laisvą rinką. Mes manome, kad geresnis variantas būtų subsidijuoti neįgaliojo darbo vietą, kuris dirbtų normalioje įmonėje“, – teigė V. Bogdanovič.
Neįgalieji – nežinioje
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko tv3.lt nurodė, kad jie iki šiol kelia klausimą, kas lauks neįgaliųjų, kai nebeliks finansavimo socialinėms įmonėms iš Europos Sąjungos fondų, tačiau atsakymo sako iki šiol negavę.
Taip pat pašnekovė nurodė, kad socialinių įmonių įstatymą reikia keisti, nes dabar dalis socialinių įmonių esą pasinaudoja neįgaliais asmenimis.
„Socialinės įmonės įdarbina tuos, kurie turi lengvą negalią, o 98 proc. subsidijų yra panaudojamos darbo užmokesčio apmokėjimui, o ne darbo vietos neįgaliajam pritaikymui. Verslas yra verslas ir jis nori gauti pajamų ir užsidirbti – tai yra paprastesnis būdas nei pritaikyti darbo vietą sunkiausią negalią turintiems žmonėms.
Mes buvome surinkę duomenis iš darbo biržos, kiek yra dirbančių sunkiausią negalią turinčių žmonių – tai jų yra vienetai. Dažniausiai – antros neįgalumo grupės. O kaip gi su sunkiausiais neįgaliaisiais, su protinę negalią turinčiais žmonėmis?“ – kėlė klausimą J. Ivančenko.
Baigėsi parama
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus teigimu, ES lėšos socialinėms įmonės buvo suplanuotos pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“. Šiai priemonei įgyvendinti buvo numatyta 35,3 mln. eurų ir visos šios ES lėšos buvo panaudotos neįgaliųjų darbo vietų subsidijavimui socialinėse įmonėse per 2014-2016 metus.
„Konstitucinio Teismo doktrinoje nustatytas bendrasis principas, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. 2017 metams iš valstybės biudžeto planuojama skirti 6,324 mln. eurų. Todėl vadovaujantis minėtu principu ir atsižvelgiant į įmonių skaičių, skiriamų valstybės lėšų Socialinių įmonių įstatyme nustatytoms valstybės pagalbos rūšims valstybės pagalbai užtektų tik 2017 metų I ketvirčiui“, – teigia viceministras ministerijos raštu atsiųstame atsakyme.
Siekdama išspręsti socialinių įmonių finansavimo 2017 m. klausimą, SADM raštu kreipėsi į finansų ministrą ir premjerą dėl papildomų SADM biudžeto projekto asignavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Ministro Pirmininko pavedimu paprašė Finansų ministerijos išnagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte keliamus klausimus dėl 2017 metų valstybės biudžeto projekto asignavimų rengiant ir teikiant Vyriausybei 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Šiuo metu, viceministro teigimu, yra laukiama sprendimo iš Finansų ministerijos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 161 socialinė įmonė, iš jų 66 – neįgaliųjų socialinės įmonės. Socialinėse įmonėse dirba 9106 darbuotojai, iš jų 6138 – tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.
Darbo biržos duomenimis, neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0-25 % darbingumo lygis, pernai įdarbinta (visose įmonėse) 6, 2014-aisiais – 1, o 2013 – 7. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30-40% darbingumo lygis, pernai įdarbinta 1155, 2014-aisiais – 1079, 2013-aisiais – 946. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 45-55% darbingumo lygis, pernai įdarbinta 4135, užpernai – 4173, 2013-aisiais – 4024.
Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0-25% darbingumo lygis, pernai per laikotarpį registruota 64, užpernai – 39, 2013-aisais – 54. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30-40% darbingumo lygis, pernai per laikotarpį registruota 3851, užpernai – 3365, 2013-aisiais -3672. Neįgaliųjų kuriems nustatytas 45-55% darbingumo lygis, pernai registruota 10285, užpernai – 9041, 2013-aisiais – 11180.
