Už Vyriausybės programą balsavo 85, prieš – 14, susilaikė 28 Seimo nariai.
Gintautas Paluckas: ši Vyriausybės programa yra populistinė, o ne elitistinė
Reaguodamas į Seimo narių išsakytas pozicijas premjeras G. Paluckas patikino sutinkantis, kad jo formuojamos Vyriausybės programą būtų galima pavadinti populistine, nes, pasak jo, ji yra skirta daugumai.
„Kalbant šiek tiek apie Vyriausybės programą ir epitetus, kurie jai lipdomi – kai kurie kolegos ją pavadino populistine. Jeigu jau mes vadovausimės tų klasikinių sąvokų apibrėžtimi, kas yra elitistinė ir populistinė, tikrai šita programa yra populistinė, nes taikoma daugumai, visuomenei. O ne elitistinė, kuri, pagal savo apibrėžtį, būtų taikoma keletui ar mažumai“, – Seimo posėdžio metu sakė G. Paluclas
„Todėl dėl šios terminijos aš tikrai nė kiek neapgailestauju ir neįsižeidžiu“, – akcentavo jis.
G. Paluckas turi paaiškinimą ir kodėl Vyriausybės programoje yra mažai apibrėžtumo.
„Kalbant apie priekaištus, kad programoje yra mažokai apibrėžtumo ir vis tik, su tuo iš dalies sutikdamas, noriu pasakyti, kad tai yra padaryta sąmoningai, kad per priemonių įgyvendinimo programos planą būtų galima atliepti per diskusiją ir visuomenės tam tikrus išsakytus poreikius“, – teigė G. Paluckas.
„Tam tikrų terminų ir apibrėžties Vyriausybės programoje sąmoningai nėra, kad per priemonių planą tai būtų galima detalizuoti“, – akcentavo jis.
Eugenijus Gentvilas Vyriausybės formavimą palygino su masine gimdykla
Seimui svarstant Vyriausybės programą, liberalas Eugenijus Gentvilas tikina – nors prezidentas Gitanas Nausėda dėjo pastangas, siūlydamas kandidatus į ministrus, taip ir liko neaišku, ar šiame kabinete Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ turi savo atstovų.
Kalbėdamas iš plenarinių posėdžių salės tribūnos, ilgametis Seimo narys pasitelkė gimdymo metaforą ir Vyriausybės formavimą palygino su „masine gimdykla“.
„Aš tuos gimdymo skausmus matydamas, palyginau su masine gimdykla, su vyriausia pribuvėja, dula Nausėda. Kai kas sako, kad buvo trys koalicijos partneriai ir atsirado ketvirtas – prezidentas. Ne, jis tiesiog pribuvėjas, stebėtojas, pagalbininkas Vyriausybei tose gimdymo skausmuose“, – referuodamas į konservatorių pasisakymus dėl ketvirtojo koalicijos partnerio sakė E. Gentvilas.
Tęsdamas pasirinktos metaforos temą, liberalas pažymėjo – ne visoms koalicijos partnerės vienodai pasisakė ieškoti ir siūlyti kandidatus į Ministrų kabinetą.
„Lengviausiai su užduotimi susidoroji jauna, nepatyrusi gimdyvė – demokratų partija. Davė šiai Vyriausybei vieną patyrusį ministrą, kitą nepatyrusį, bet pasiruošusį darbui ministrą“, – kalbėjo jis.
„Netikėtai labai sunkiai sekėsi labai patyrusiai gimdyvei – socialdemokratų partijai. Gal dėl to, kad tikroji motinėlė liko Briuselyje, o čia, Lietuvoje, liko tiesiog bitės darbininkės ir, atsiprašau, tranai“, – omenyje turėdamas socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę pažymėjo E. Gentvilas.
Anot Seimo nario, keistai atrodė situacija, kai socialdemokratai į ministrus siūlė ir tokius kandidatus, kurie netrukus tokio pasiūlymo atsisakė.
„Pasiruošimo pergalei akivaizdžiai stigo, todėl viešąją erdvę bemat užplūdo pavardės – Evaldas Navickas, Nerijus Cesiulis, Orinta Leiputė, kurią atrodo kažkas su Raminta Popoviene supainiojo“, – stebėjosi parlametaras.
„Bet tos pavardės taip ir nepasipuošė ministrų etiketėmis. Kai kas buvo traukiama iš kepurės ir, akivaizdu, pristigo to pasirengimo didžiulei pergalei, kuri užklupo netikėtai“, – ironizavo jis.
E. Gentvilas pakartojo – socialdemokratams renkantis ministrus padėjo ir Prezidentūra, palaikiusi Dovilės Šakalienės teikimą į krašto apsaugos ministres. Liberalo manymu, šalies vadovas valdantiesiems pasiūlė ir savo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus.
„Tuos socialdemokratų gimdymo skausmus ir sunkumus gerokai palengvino vyriausioji dula, pribuvėja. Pasinaudojęs proga, jis bemat parūpino porą naujagimių savo kuravimo sferose“, – metaforiškai kalbėjo E. Gentvilas.
„Manau ir tikiu, kad šie Nausėdos parūpinti ministrai tikrai padės šiai Vyriausybei turėti gerą kontaktą su prezidentu, ko ne visada pavyko ankstesnėmis Vyriausybėms“, – dėstė jis.
Tačiau, tęsė liberalas, net ir suformavus Vyriausybės komandą, klausimas, ar „aušriečiai“ turi savo ministrų, lieka neatsakytas.
„Štai trečioji partija, nepatyrusi gimdyvė, išeina iš gimdymo namų taip ir nežinodama, ar turi savo palikuonių šioje Vyriausybėje, ar ne. Masinėje gimdykloje atsiradę ministrai dievagojasi, nesą „aušriečių“ pagimdyti. Jie tarsi kokie gegužiukai, pabuvę, kas su „valstiečiais“, kas su „laisviečiais“, į Vyriausybės lizdą pasodinti Palucko ar Nausėdos rankomis. Taip ir neaišku, ar „Nemuno aušra“ turi bent vieną savo ministrą, ar ne“, – pakartojo jis.
Visgi, E. Gentvilas naujajai Vyriausybei palinkėjo maksimaliai realizuoti išsikeltus tikslus – priešingu atveju, anot jo, nesėkmės gali tapti „naujais gimdymo skausmais visai Lietuvai“.
Remigijus Žemaitaitis rėžė opozicijai: „Bent 100 dienų pasėdėkit ramiai ant laktų“
Prieš pat balsavimą dėl Vyriausybės programos – „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio kirčiai opozicijai.
Kalbėdamas Seime R. Žemaitaitis teigė, kad naujosios Vyriausybės programoje užsibrėžti „pakankamai ambicingi planai“. „Aušriečių“ lyderis nepraleido progos palyginti šios ir buvusios Vyriausybės darbo ir įgelti buvusiems valdantiesiems.
„Taip, jie yra daugiau su žodžiu „sieksime“, nes jeigu mes parašysime sakinį, ką jūs pasirašėte – per 100 dienų įgyvendinsite Partnerystės įstatymą, per 100 dienų legalizuosite narkotikus – tai visa jūsų rinkiminė kampanija, visi ketveri metai darbo Seime buvo tik vienas dalykas – vienas galas ir narkotikai.
Daugiau nieko kito jūs nesiekėte ir nuo ryto iki vakaro pjovėtės šitomis temomis. Tai klausimas, kokia ta jūsų Vyriausybės programa buvo, jeigu jūs kiekvieną sesiją tą patį klausimą vilkote į plenarinių posėdžių salę. Čia buvo jūsų tikslas? Aš tikiuosi, kad dabar šito nebus, nes mes tokių dalykų savo programoje nedarome“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Naujajai Vyriausybei politikas linkėjo gero darbo ir sprendimų.
„Ginčų, nesutarimų bus, manau, pakankamai daug, nes nuomonių yra daug. Kuo daugiau nuomonių, kuo daugiau diskusijų, dažniausiai gimsta geri, teisingi ir geri sprendimai“, – sakė jis.
Tuo metu opozicijai jis turėjo kiek kitokį palinkėjimą.
„O opozicija, nu, bent 100 dienų ramiai pasėdėkit ant laktų ir pažiūrėkit, kas vyksta, o po to kritikuokit“, – šitaip savo pasisakymą baigė R. Žemaitaitis.
Vyriausybės programos kai kurie nepalaiko
Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija tikino nepalaikysianti naujosios Vyriausybės programos.
Frakcijos nariai per pastarąsias dienas susitiko su septyniais skirtingų sričių ministrais, aptarė ir vertino programines kryptis. Anot konservatorių, tenka apgailestauti, kad su dviem naujosios Vyriausybės ministrais – teisingumo ir aplinkos – niekas neturėjo galimybės susitikti.
„Negalima palaikyti daugumos, kuri apsisprendė dirbti su partijos lyderiu, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką dėl antisemitizmo, pasižymi prokremline retorika ir veiksmais bei destruktyviu, cinišku požiūriu į žmones, smurtą bei elementarų žmogiškumą. Negalime dalyvauti legitimizuojant padorumo politikoje ir viešajame gyvenime devalvaciją“, – antradienį Seime teigė frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Galiausiai mes vertinsime ne programinius pažadus, nuo kurių ne kartą jau buvo atsitraukta, vertinsime konkrečius darbus ir projektus, kurie atkeliaus į Seimą. Gerus ir naudingus Lietuvai ir žmonėms darbus palaikysime, tačiau už programą balsuoti negalime“, – prieš balsavimą sakė M. Lingė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad balsuodami už dabartinius valdančiuosius rinkėjai gaus visai ne tai, ko galbūt tikėjosi.
„Tie, kas balsavo už didesnes išmokas, jau netrukus mokės didesnius mokesčius, tie, kas balsavo už geresnės kokybės keliukus, gaus kelių mokesčius. Balsavusieji už nepraskolintą Lietuvą gavo pažadą valstybės skolą didinti jau kitais metais“, – Seime sakė ji.
„Svarstant programą ir balsuojant dėl jos ir naujosios Vyriausybės neapleidžia jausmas, kad neturėtume pernelyg sureikšminti tų žodžių ir sakinių, kurie yra parašyti Vyriausybės programoje. Kodėl? Nes patirtis rodo, kad ši koalicija geba ir mėgsta stebinti. Galima sakyti, kad tai staigmenų Vyriausybė ir tuo galėjo ne kartą įsitikinti tie, kas balsuodami už premjerę Viliją Blinkevičiūtę gavo premjerą G. Palucką, balsuodami už socialdemokratus ir centro kairės politiką gavo R. Žemaitaitį, balsuodami už antisisteminę „Nemuno aušrą“ gavo aplinkos ministrą Laisvės partijos steigėją, kuris galbūt turi nebaigtų reikalų Aplinkos ministerijoje“, – vardijo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalė teigė, kad nors Vyriausybės programoje yra dalykų, su kuriais liberalai „negali nesutikti“, frakcija negalės palaikyti „nekonkrečių, aptakių ir vienas kitam prieštaraujančių pažadų“.
„Mūsų rimti svarstymai, kaip vertinti tai, kas parašyta šios Vyriausybės programoje, iš tikro yra nelabai prasmingi. Juk visi minėti siurprizai pateikti Vyriausybei dar net nepradės vykdyti politikos, o kai kurie ministrai ir su savo srities įsipareigojimais turėjo galimybę susipažinti tik patvirtinimo išvakarėse ir nežinia, ar patys spėjo įsigilinti į programą komandos, į kurią ką tik įsiliejo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo ji.
„Liberalai pasisako už atsakomybę, už nuoseklumą ir duoto žodžio laikymąsi. Todėl nuoširdžiai linkėdami, kad bent dalelę šios Vyriausybės programoje įrašytų gerų tikslų būtų įgyvendinta, šių nekonkrečių, aptakių ir viena skitam prieštaraujančių pažadų palaikyti negalėsime. Juolab kad nėra jokių garantijų, kad koalicinės Vyriausybės ministrai šios programos laikysis“, – teigė liberalė.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kalbėjo, kad frakcija už Vyriausybės programą balsuos susilaikydama.
„Kyla klausimas, ar tikrai paskirtieji ministrai dalyvavo kuriant šią Vyriausybės programą, ar darbo grupės tiesiog surašė, o ministrai kai kada atrodo, kad neprisidėjo prie jos kūrimo. Taigi turėdami abejonių, ar būsimoji Vyriausybė tikrai pateisins žmonių lūkesčius ir tesės duotus rinkiminius pažadus, mūsų frakcija šiandieną dėl Vyriausybės programos balsuos susilaikydama“, – teigė ji.
„Didelės valstybės programa“
Praėjusią savaitę, pristatydamas 19-osios Vyriausybės programą, G. Paluckas ją vadino didelės valstybės programa.
„Iš tikrųjų ši Vyriausybės programa yra didelės valstybės programa, o didelė valstybė turi didelę širdį, į kurią telpa visas rūpestis ir empatija, kuri reikalinga mūsų žmonėms“, – gruodžio 5 d. Seimo posėdyje kalbėjo jis.
Anot G. Palucko, jo Vyriausybei teks dirbti esant sudėtingai geopolitinei situacijai, gilėjant klimato krizei, vykstant neprognozuojamai dirbtinio intelekto plėtrai, nevaržomai augant didžiųjų pasaulinių bendrovių įtakai, pasaulyje plintantant ligų grėsmei, nuolat brangstant pragyvenimui.
„Devynioliktosios Vyriausybės tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu“, – sakė G. Paluckas.
Jis žadėjo keisti politinę kultūrą, užtikrinant pagarbų bendravimą tarp institucijų, siekiant dialogo ir kompromisų.
„Esu pasiryžęs ir pasiruošęs tvariam bendradarbiavimui ir tokio bendradarbiavimo užtikrinimui tarp institucijų, ir tikiu, jog šią savo spinduliuojamą kultūrą atnešiu ir į visą Ministrų kabinetą“, – sakė socialdemokratas.
„Mūsų siekis bus diskutuoti su visais pagarbiai, net jeigu nuomonės ir išsiskiria kartais, galime likti vienas kitam pagarboje ir nesutarime. Vienas iš pagrindinių siekių yra tarpinstitucinis klausimų sprendimas, derinimas nepereinant į asmeniškumus. Tuo, deja, pasižymėjo praėjęs laikotarpis, (…) reikia mokytis iš klaidų“, – tvirtino jis.
Ką siūlo Vyriausybė?
Vyriausybės programoje numatomi progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams, spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas.
Dokumente naujasis Ministrų kabinetas kaip pagrindinius iššūkius įvardija Rusijos agresiją ir sudėtingą geopolitinę situaciją, gilėjančią klimato krizę, neprognozuojamą dirbtinio intelekto plėtrą, nevaržomai augančią didžiųjų pasaulinių bendrovių įtaką, pasaulyje plintančių ligų grėsmę.
„Vyriausybės tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu“, – teigiama projekte.
Gynybos srityje žadamas ne mažesnis kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir karinį patarimą atitinkantis finansavimas.
Ypatingą dėmesį planuojama skirti Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje 2027 metais, nacionalinės divizijos „komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais“.
„Remsime Ukrainą – iki pergalės ir po jos. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės ES narystės bei narystės NATO, – rašoma Vyriausybės programos projekte. – Toliau prastėjant geopolitinei situacijai, dar labiau išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. BVP.“
Naujoji Vyriausybė Kiniją vadina „vis didesniu iššūkiu“ Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, žada plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.
Didės pensijos, algos
Progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama susieti su gaunamų pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.
Žadama užtikrinti atlyginimų augimą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, kasmet didinti neapmokestinamą pajamų dydį „siekiant jį maksimaliai priartinti prie minimalios mėnesinės algos“, taip pat sparčiau kelti pensijas, panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antrąją pensijų pakopą, kartu leidžiant neribotam laikui sustabdyti įmokas į pensijų fondus.
Vyriausybės programos projekte – taip pat planai įkurti kelių fondą, skirtą valstybinių kelių tvarkymui bei naujos infrastruktūros juose statyboms, siekti, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių jau 2028 metais viršytų šalies metinį suvartojimą, taip pat kuo rečiau vartoti iš dujų pagamintą elektros energiją.
Centro kairės Vyriausybė taip pat ketina leisti vartotojams vienu metu sudaryti sutartis su keliais elektros tiekėjais, o smulkiems ir pažeidžiamiems – naudotis visuomeniniu tiekimu.
Vyriausybės programos tvirtinimas suplanuotas gruodžio 12 dieną. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti G. Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas.
Iš konservatoriaus – aštrus klausimas: ar nereikės kurti programos „Valstybė, kuri nebankrutuoja“?
Prieš savaitę, pristatydamas Vyriausybės programą, G. Paluckas susilaukė aštrių klausimų iš opozicijos. Konservatorių frakcijos Seime seniūnas M. Lingė klausė, ar dėl užsibrėžtų tikslų po kelerių metų dabartinės Vyriausybės programos pavadinimo „Valstybė, kuri veikia“ nereikės keisti į „Valstybė, kuri nebankrutuoja“.
„Gerbiamas premjere, jūs pavadinote programą „Valstybė, kuri veikia“. Tačiau ar nenutiks taip, kad su gausybe įvairių išlaidų didinimu, lengvatų plėtimu ir pajamų šaltinių nebuvimu, kitai Vyriausybei teks uždavinys kurti programą „Valstybė, kuri nebankrutuoja“?“, – Seimo posėdžių salėje klausė jis.
„Ir kita tos programos pavadinimo dalis būtų, ar jums neatrodo, kad per nepriklausomybės laikotarpį įvykusi transformacija, valstybės raida suponuoja, kad ji tarsi neveikia, jeigu ją reikia įgalinti veikti? Ar tai neatliepia ir palčiai Kremliaus skleistos propagandos, kad Lietuva yra neįvykusi valstybė?“, – pridūrė konservatorius.
G. Paluckas pirmiausia atmetė repliką dėl galimo Kremliaus naratyvo, teigdamas, kad jis yra „labai keistas“.
„Aš manau, kad mūsų diskusijų politinėje kultūroje vis tik turėtume išlaikyti tam tikrą dalykiškumą“, – teigė jis.
Atsakydamas į klausimą dėl darbų programos pavadinimo, premjeras tikino, kad formuluotė neapeliuoja į valstybės neveikimą.
„Jūs puikiai suprantate, kad nė viena Vyriausybė nesistengia ir nenori nurėžti ar sumenkinti buvusių Vyriausybių pasiekimų ir nuopelnų. Lietuva, mes, įveikėme tikrai didelį kelią ir pasiekimai yra akivaizdūs. Mes matome, lygindami save su kitomis šalimis, kurioms galbūt pasisekė mažiau, tokios sparčios raidos ir tokios transformacijos tikrai neturėjo. Tam, be jokios abejonės, pasitarnavo ir mūsų politinės sistemos stabilumas. Nors mes ir pasipešam, pasiginčijam, tačiau įvertinus kontekstą matome, kad sugebame, kai valstybei reikia, suremti pečius“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jis taip pat pažymėjo, jog išteklių poreikis visada buvo ženklus, nes „poreikiai visada buvo didesni nei galimybės“.
„Todėl mes šnekame ir apie tvarius finansavimo šaltinius, tam tikras mokestines korekcijas, valstybės kūrimo ir viešųjų paslaugų išlaikymo naštos perskirstymą tarp atskirų visuomenės grupių. Šiandien, jūs taip pat puikiai žinote, mes turime regresinę mokesčių sistemą, kai tikrai dideles pajamas iš įvairių šaltinių turintys asmenys moka mažesnę proporcinę dalį mokesčių pavidalu nei tie, kas uždirba vidutines pajamas“, – teigė G. Paluckas.
Socialdemokratų ministras pirmininkas pažymėjo, kad valstybės veikimas apima ne tik pinigų paskirstymą.
„Taigi kalbant apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių finansavimą – be jokios abejonės, iššūkių bus. Tačiau lygiai taip pat, kalbėdami apie veikiančią valstybę, turime nepamiršti, kad tam reikalingi ir kiti atributai. Tai yra dialogas, pagarba, įsiklausymas, perteklinio reguliavimo atsisakymas, biurokratinės naštos mažinimas, didesnis viešojo sektoriaus efektyvumas, kuris dažnai reikalauja ne daugiau pinigų, o tiesiog elementaraus žmogiško, suprantamo požiūrio. Ir tikrai niekas nesistengia pasakyti, jog Lietuvoje niekas neveikia, tačiau akivaizdu, jog yra apstu dalykų, kuriuos mes visi kartu čia Seime ir Vyriausybėje turime taisyti. Tokie dalykai vienas po kito lenda į viešumą“, – tvirtino G. Paluckas.
„Todėl neneigdamas kitų Vyriausybių pasiekimų noriu pasakyti, jog ši Vyriausybė tikrai kurs valstybę, kuri veikia“, – pažadėjo jis.
Iš kur lėšos?
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad naujosios Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas viskam, ir klausė, kurios visuomenės grupės bus pirmiausia apmokestinamos.
„Labai aiškiai matyti pasiryžimas didinti viską, galima sakyti. Prioritetas yra viskas. Iš kur? Kokias visuomenės grupės jūs pirmiausia ketinate apmokestinti, kad šie įsipareigojimai, nuskambėję Vyriausybės programoje, galėtų būti įgyvendinti?“ – klausė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Palucko teigimu, 2025 metai bus skirti diskusijoms su visomis visuomenės grupėmis, kad būtų įvertinta bet kokia korekcija mokesčių tiek verslo konkurencingumui, tiek visuomenės perkamajai galiai, tiek vartojimų įpročiams.
„Ši Vyriausybė įsipareigojusi didinti perskirstymą, tačiau jis turi būti adekvatus, pasvertas“, – sakė jis.
Demokratė Rima Baškienė Vyriausybės programoje pasigedo dėmesio etnokultūrai.
„Šalia kultūrai skiriamo nemažo dėmesio neatsispingi pamatinės kultūros šaknys, o jos yra tautodailė ir etninė kultūra. Šito labai tikėjosi gausios bendruomenės“, – teigė Seimo narė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas ironizavo, kad klausant premjero nuo žodžių „sieksime ir gerinsime“ apsvaigo galva „kaip geros žolės parūkius“ ir abejojo būtinybe steigti Regionų ministeriją.
„Manyčiau, kad moderni valstybė šiandien turėtų kalbėti, pavyzdžiui, apie Dirbtinio intelekto taikymo viešajame sektoriuje ministeriją, paskirti ministru virtualų DI ir duoti jam gerus viceministrus. Nereikėtų ginčytis ir tarp koalicijos partnerių, kas tą postą užimtų ir suformuluoti tris uždavinius – švietimo, sveikatos ir regionų problemos sprendimas. Neabejoju, kad tai būtų efektyvesnis kelias nei Regionų ministerijos steigimas“, – kalbėjo parlamentaras.
Liberalas Simonas Kairys stebėjosi, kad Vyriausybės programoje praktiškai nekalbama apie Lietuvos prioritetus 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai.
Patvirtinta 19-oji Vyriausybė
Gruodžio 4 d. prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino nepilnos sudėties G. Palucko Vyriausybę.
Tą dieną Vyriausybėje nebuvo partijos „Nemuno aušra“ pasiūlytų kandidatų į teisingumo ir aplinkos ministrus – Virginijaus Kulikausko ir Sigito Podėno. Juos atmetė G. Nausėda.
Prezidentas atskleidė, kad per susitikimus kandidatams uždavė klausimą, į kurį jie nesugebėjo atsakyti.
„Vienas iš svarbiausių klausimų buvo – kokie kandidato prioritetai, atsižvelgiant į tai, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva perims pirmininkavimą Europos Tarybai. Šiems dviem kandidatams į šį klausimą nepavyko atsakyti. Tai buvo esminis minusas, nes aš manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kad kandidatas aiškiai žinotų, kuo jis ketina siekti pirmininkavimo laikotarpiu“, – tuomet žurnalistams teigė G. Nausėda.
Prezidentui kilo abejonių ir dėl kai kurių kandidatų vadybinių gebėjimų. Visgi jų pavardžių G. Nausėda neįvardijo.
„Prie didžiausios pagarbos jų akademinei kvalifikacijai, vis dėlto ministro pozicija reikalauja ir tam tikrų specialiųjų žinių, o dar svarbiau – reikalauja bendro požiūrio į sektorių, gebėjimo gerai suvokti sektoriaus interesus ir būti pasirengusiam už tą sektorių labai tvirtai stovėti.“, – kalbėjo prezidentas.
Visgi po kelių nesėkmingų bandymų „Nemuno aušrai“ pavyko surasti kitus kandidatus. Gruodžio 11 d. G. Nausėda patvirtino Povilą Poderskį aplinkos ministru ir Rimantą Mockų teisingumo ministru.
Vyriausybės sudėtis
Užsienio reikalų ministras – Kęstutis Budrys;
Krašto apsaugos ministrė – Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP));
Finansų ministras – Rimantas Šadžius (LSDP);
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Inga Ruginienė (LSDP);
Švietimo mokslo ir sporto ministrė – Raminta Popovienė (LSDP);
Susisiekimo ministras – Eugenijus Sabutis (LSDP);
Sveikatos apsaugos ministrė – Marija Jakubauskienė;
Vidaus reikalų ministras – Vladislavas Kondratovičius (LSDP);
Kultūros ministras – Šarūnas Birutis (LSDP);
Ekonomikos ir inovacijų ministras – Lukas Savickas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
Energetikos ministras – Žygimantas Vaičiūnas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
Žemės ūkio ministras – Ignas Hofmanas („Nemuno aušra“).
Aplinkos ministras – Povilas Poderskis („Nemuno aušra“);
Teisingumo ministras – Rimantas Mockus („Nemuno aušra“).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
