Vilniaus universiteto (VU) geomokslų instituto docentas Gintautas Stankūnavičius prognozuoja, kad artėjantį savaitgalį sulauksime gana šiltų orų.
„Po atšalimo ateinantis savaitgalis vėl turėtų būti šiltesnis nei savaitės vidurys, gal nebus 21,5 laipsnio šilumos (Alytus) kaip šį sekmadienį, bet 11–16 laipsnių visai tikėtina.
Pagal šios dienos duomenis po kelių vėsių ir drėgnų (gal net su šlapdriba) dienų (trečiadienis – penktadienis) laukia šiltesnis ir sausesnis laikotarpis savaitgalį ir kitos savaitės pirmoje pusėje.
Tačiau šalnų dirvos paviršiuje tikimybė išliks, nors oro temperatūra ir nekristų žemiau 0 laipsnių“, – pasakoja sinoptikas.
G. Stankūnavičius pastebi, kad dabartinės prognozės rodo šiltesnę nei įprastą pavasario pabaigą.
„Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad po „artimos normai“ antros balandžio pusės gegužės pradžia numatoma šiltesnė už daugiametę“, – komentuoja ekspertas.
Šalnos gali pasirodyti net pavasario gale
G. Stankūnavičius pasakoja, kad įprastai sodininkų ir ūkininkų siaubas – šalnos, pasirodyti gali net ir vasaros metu.
„Šalnos dirvos paviršiuje vidutiniškai galimos iki gegužės vidurio, anksčiausiai jos baigiasi pietvakarinėje Lietuvos dalyje, o vėliausiai Žemaičių aukštumoje ir Lietuvos šiaurės rytuose.
Tačiau pavasaris pavasariui nelygu, todėl kartais po labai šilto laikotarpio šalnos gali „užgriūti“ ir gegužės pabaigoje ar net birželio pradžioje“, – pastebi G. Stankūnavičius.
VU geomokslų instituto Profesorius Arūnas Bukantis teigia, kad kartais žmonės šalnas sumaišo su žiemą pasitaikančiu šerkšnu, kadangi reiškinį pavadinti šalna reikia tam tikrų sąlygų.
„Šalna vadinamas trumpalaikis dirvožemio paviršiaus ir/arba pažemio oro sluoksnio temperatūros nukritimas žemiau 0 laipsnių aktyviosios augalų vegetacijos periodu, kai vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu 10 laipsnių šilumos.
Šalnų metu ore ir dirvožemio paviršiuje temperatūra naktimis dažniausiai nukrenta iki minus 2 ‒ 3 laipsnių šalčio, tačiau yra buvę ir itin stiprių šalnų, pavyzdžiui 1975 m. gegužės 30 d. Radviliškyje 2 cm aukštyje temperatūra nukrito iki minus 9,5 laipsnių šalčio.
Šalnų metu ant augalų ir arti žemės paviršiaus esančių daiktų susidaro šarma – baltos kristalinės ledo apnašos. Nereikėtų jų painioti su žiemą pasitaikančiu šerkšno reiškiniu“, – tikslina profesorius.
Prisimena šalnas net liepos mėnesį
A. Bukantis pasakoja, kad Lietuvos geografinė padėtis yra palanki arktiniam orui įsiveržti bet kuriuo metų laikų. Profesorius prisimena ir atvejį, kai liepos mėnesį daugeliui ūkininkų dėl šalnų teko atsisveikinti su derliumi.
„Šalnų pabaigos pavasarį ir pradžios rudenį datos kiekvienais metais labai įvairuoja, šalnų kartais pasitaiko ir vasaros mėnesiais, nes mūsų geografinė padėtis yra palanki šaltų arktinių oro masių įsiveržimui bet kuriuo metų laiku.
Vėlyvos pavasario ir ankstyvos rudens šalnos Lietuvoje dažniausiai pasitaiko, kai iš šiaurės rytų atslinkęs anticiklonas būna prisipildęs labai sauso ir vėsaus oro. Pastaraisiais metais vidutinė paros temperatūra aukščiau 10 laipsnių šilumos pakyla vis anksčiau, jau balandį prasideda aktyvioji augalų vegetacija, pradeda žydėti sodai, bet šylantis klimatas nė kiek nesumažina šalnų pavojaus gegužę.
Lietuvoje šalnų yra buvę net birželio antrame ir trečiame dešimtadieniuose, o 1992 m. temperatūra dirvožemio paviršiuje vietomis buvo nukritusi iki 0, minus 1 laipsnio net liepos 12 d. naktį. Daug kur nušalo bulvės, daržovės. Šalna susidarė dėl šalto arktinio oro įsiveržimo ir intensyvaus spindulinio atvėsimo“, – pasakoja mokslininkas.
